Kartais turi įskaudinti, kad neįskaudintum dar labiau.
Mintys
neparašyti laiškai
By Paulius Rymeikis in Mintys
Kai nesulauki laiško gali atrodyti kitaip, bet rašančiajam tiek parašyti, tiek neparašyti laiškai yra vienodai svarbūs. Antrieji, kartais, net labiau. Parašyti, dažnai, būna daug lengviau nei neparašyti. Tiesiog paimi popieriaus lapą ir parašai. Nes nori parašyti, nes negali tylėti, nes žodžiai patys lipa ant popieriaus. Gali parašyti vienu prisėdimu, gali per kelis kartus, vis perrašydamas. Neparašymas, gi, kartais užtrunka visą amžinybę. Parašei, išsiuntei, baigta vs. neparašei, neparašei, vis dar neparašei ir, tikriausiai, dar ilgai neparašysi. Galvoje bardakas – visur netvarkingai išmėtyti suglamžyti popieriaus lapai, išsiliejęs rašalas. Gauni laišką ir, atrodo, kažką sužinai. Apie save, apie tau rašiusį žmogų, apie santykį tarp jūsų. O negavęs nesužinai? Jeigu rašau, reiškia radau mintims pavidalą, formą. Jeigu nerašau, gali būti, kad to, kas mano galvoje, neįmanoma perteikti žodžiais, kad bijau, jog gavėjęs to nesupras – lyg vien mojuodamas rankomis turėčiau papasakoti apie visatą. O ką tau, apie tave, mane, mus sako negauti laiškai? Manai čia mano problema, mano reikalas? Bet kitiems juk parašau. (Tik) tau ne.
p.s. Tikiuosi džiaugiesi negavusi mano laiško.
Reikia pasikalbėti.
By Paulius Rymeikis in Mintys
Žmonėms reikia pasikalbėti, išsikalbėti, išsiaiškinti, susidėlioti mintis. Deja, bet dažniausiai būna, kaip toje citatoje apie laišką: “neturėjau laiko parašyti trumpą laišką, tad parašiau ilgą”. Tad vietoj to, kad pakviestum save arbatos, išskleistum visas kortas ant stalo ir padėtum sau, susirandi kažką kitą: draugą, pažįstamą, kolegą. Jis nežino tiek, kiek žinai tu, tad niekada nebus teisus tiek, kiek galėtum būti tu. Bet tu juk ir nenori būti teisus, ypač sau, prieš save. Nes, juk, jeigu pasakysi “darom taip, taip geriausia”, tai už rezultatą būsi atsakingas tu ir tik tu. Kas gi nori susimauti, prisiimti visą atsakomybę? Su pasidalinta atsakomybe visada lengviau, net jeigu retai taip, kaip reikia, retai iš tiesų geriau ir jau beveik niekada apie tave, tavo pasirinkimus, tave, kaip brandžią asmenybę, tave, kaip judantį pirmyn.
Žmonės su inkarais.
By Paulius Rymeikis in Mintys
Nesvarbu kokiais: emociniais, materialiais, psichologiniais, primenančiais žmones. Kad ir kokie žavūs ir įdomūs bebūtų, jie visuomet tave stabdys, eis lėčiau, o kartais tiesiog negalės pajudėti iš vietos. Jei pasiūlysi jiems nuo olos šokti į vandenį, jie neišdrįs, nes žinos, kad niekada nebeišnirtų į paviršių. Ir blogiausia, kad jiems niekuo negali padėti – nieko nebus, kol jie patys vieną rytą nenuspręs, kad gana. Kad laikytis kažko įsikibus buvo svarbu, bet nepalyginamai svarbiau yra išmokti paleisti, nes tu prasidedi tik tada, kai laisvai renkiesi iš visų prieš tave atsiveriančių dalykų.
…
By Paulius Rymeikis in Acitikimai, Mintys
– Atsiprašau.
– Už ką?
– Už ką tik nori.
Košmarai yra gerai.
By Paulius Rymeikis in Mintys
Iš naktinių košmarų prabundi gražesnėje realybėje,
po gražių sapnų – sušiktoje.
don’t you worry
By Paulius Rymeikis in Mintys
Tie, kuriems tavęs reikia, ras būdų tai parodyti.
Tie, kuriems reikia dėmesio – greičiausiai, kad ne.