O kodėl neturėčiau būti? Ir tai – atsakymas.
Mintys
Žmogus, kuris nieko neieško.
By Paulius Rymeikis in Mintys
Logiška galvoti, kad jeigu tu ieškai žmogaus savo gyvenime, tikėtina, kad yra ir kitas žmogus, kuris ieško žmogaus savo gyvenime, tad vieną dieną jūs neabejotinai susitiksite. Bet ką daryti, jeigu vieną dieną supranti, kad tu ieškai žmogaus, kuris nieko neieško?
Apie skęstančias moteris.
By Paulius Rymeikis in Mintys
Į moteris, kurios skęsta, nes negali paleisti savo išdidumo, žiūriu, kaip į natūralią atranką.
Apie dovanas kiaulėms.
By Paulius Rymeikis in Mintys
„Neduokite šventenybių šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų“.
Mt 7, 6. 12–14
Šią citatą išgirdau mokykloje iš klasės auklėtojo prieš jam mus paliekant pabaigus 11 klasių (išėjo į kitą mokyklą daryti karjeros). Tuo metu, tai buvo vienas kelių žmonių dariusių begalinę įtaką mano pasaulėžiūrai, mąstysenai, tad toks pareiškimas tuomet skambėjo, kaip smūgis žemiau juosmens. Čia kas kiaulės, mes? Aš vis dar neturiu ir greičiausiai niekada neturėsiu teisingo atsakymo, bet faktas, kad su metais aš šioms eilutėms suteikiu vis kitą prasmę, priklausomai nuo to, kokiame kontekse jas prisimenu, ką prieš tai būnų patyręs.
Net dabar skaitant, viena interpretacija glušina kitą, o pastarąją šalin stumia trečioji. Matau, kad minima kažkas brangaus, vertingo, ką tu gali duoti kitiems. Kad minimi tie kiti. Ir tai, jog tu jiems kažką duodi. Jeigu neduosi, greičiausiai, kad joks pavojus tau negrės. Bet kartą nusprendęs pasidalinti gėriu su pasauliu, rizikuoji, jog kažkam tai nepatiks. Galbūt net vieną dieną pradės nepatikti tiems, kam iš pradžių patiko tavo dovanos. Pavyzdžiui, pasirodys maža. Pasirodys, kad dovanos per menkos, kad netinkamos. Kad šūdas čia, o ne dovanos.
Ar dėl to turi nustoti dovanoti? Dėl baimės, jog kažkas neįvertins? Greičiausiai, kad ne. Tačiau visada reikia turėti omenyje, kad tokia galimybė egzistuoja, kad ne tik už gerą tau nebus atsilyginta geru, bet net gi atvirkščiai – gėris pavirs pykčiu, agresija, kerštu. Ar to norėtų dovanojantysis, ar dovanotų, jeigu žinotų to pasėkmes?
Galvoje sukasi daugybė pavyzdžių iš verslo, pramogų, sporto pasaulio. Kai žmonės, kurie metų metus dovanojo džiaugsmą, gyvenimą baigia skurde, kaltinimų liūne, šmeižte. Kai šimtą gerų darbų nusveria vienas nukrypimas (galbūt) į šalį. Ir tie, kurie tokį žmogų skandina, nebūna šventieji – tai jau žemėje degančios ir alkstančios sielos. Kai kurie, atrodytų, gimsta tam, kad eitų per pasaulį ir su žeme lygintų visa, kas gražu. Jie yra visur ir jie yra tarytum išbandymas kiekvienam, kuris bando iškilti, išlysti, pasižymėti. Ir kiekviename mūsų yra dalelė tokios kiaulės, kuri vienai sužvigus, atkartoja, kaip aidas. Ne taip stipriai, kaip pirmoji, tačiau milijonų kiaulių žviegimo sunku neišgirsti, o jų balsai nutyla tik jas pamaitinus. Dažniausiai žmonių darbais, viltimis, entuziazmu.
Ir todėl tu kartais turi sąmoningai pasirinkti palikti tokias vietas, kuriose jauti, kad tave aptiko šie purvini gyviai. Ir eiti ten, kur tavęs klauso, o ne likti, kur ant tavęs loja. Nes tu niekam nieko neprivalai – visas žmogaus gyvenimas yra jo laisva valia. Net jeigu Dievas uždėjo tau ant pečių išrasti vaistus nuo vėžio, tu gali tai nusiimti, jeigu jauti, kad tau tai yra našta. Nes visų pirma esi tu ir tie, kurie tau brangūs. Tie, kurie šalia ir kuriems tu tikrai reikalingas. Tie, kurie nebijo tau tai pasakyti. Visi kiti yra nereikšmingi anonimai. Bet tu negali padėti nei jiems, nei savo artimiesiems, jeigu, visų pirma, negali padėti sau. Būti savimi, būti ten, kur nori būti, kokiu nori būti. Kaip ir negali nieko mylėti ar išmokyti mylėti, jeigu niekada nepatyrei, nebuvai išmokytas meilės ir neišmokai mylėti paties svarbiausio žmogaus šiame pasaulyje – savęs.
Kažkas pasakys, kad tai egoizmas, turėti dovaną (talentą, gabumus, idėjas) ir ja nesidalinti. Bet dar blogiau yra leisti tyčiotis, niokoti šią pačią brangiausią dovaną. O tai neišvengiama, jeigu prasitari, kad tu tai turi. Jeigu žodis apie tai pasklinda per plačiai, pasiekia tuos, kurių neturėtų.
Todėl, sau leidus, palieku ją sau, nešuosi su savimi. Tie, kurie jos verti, visada galės prie jos prisiliesti. Bet pamatęs šunis, aš bėgsiu. Nes niekam nieko neprivalau. Nes sudraskyta dovana yra nieko verta.
Sėkmės istorija: gyventi su mažiau, gerokai mažiau.
By Paulius Rymeikis in Citatos, Mintys
The New York Times spausdina verslininko, LifeEdited.com ir TreeHugger.com įkūrėjo Graham Hill istoriją, kaip jis sumažino savo gyvenimą arba, kaip teigia jis pats:
“Man prireikė 15 metų, didžiosios meilės ir daugybės kelionių, kad atsikratyčiau neesminiais prikauptais daiktais ir pradėčiau gyventi didesnį, geresnį bei turtingesnį gyvenimą su mažiau”.
bei
“Dažnai materialūs objektai užima vietą ne tik lentynoje, bet ir galvoje”.
Visas tekstas: Living With Less. A Lot Less. Puikus, konkretus papildymas mano įrašui “Kodėl gyventi žemiau galimybių ribos yra laimė laisvė?”
Ką reiškia mėgautis gyvenimu?
By Paulius Rymeikis in Mintys
Paradoksalu, tačiau net žmonės, kurie teigia, jog mėgaujasi ar atrodo, kad jie mėgaujasi gyvenimu, iš tiesų to nedaro. Mėgautis gyvenimu per dažnai suprantama, kaip mėgavimasis gyvenimo malonumais. Tai yra, jeigu po darbo su draugais nueini į barą ar kiną, savaitgalį nvuvažiuoji prie jūros, kiekvieną savaitę bandai ekstremalias pramogas ir nepraleidi progos pasidaryti tailandietišką masažą, tai tu – mėgaujiesi gyvenimu. Bet aš į klausimą “ar mėgaujiesi gyvenimu?”, pasiilgstu tokių atsakymų, kaip: “taip, savaitgalį nukasiau visas bulves kaime” arba “lupom parketlentes”, arba “nevažiavom prie jūros, nes mokiau sūnų matematikos!”. Ir net tų akivaizdžiai nepastebimų “puikiai išsimiegu” arba “gaminausi valgį pats”… Kai pagalvoji, tai jeigu moki mėgautis tik gyvenimo malonumais, tai geriausiu atveju mėgaujiesi tik penktadaliu gyvenimu. Ne kažkas, ko kam nors norėčiau, kad ir baltai, pavydėti.
Draugystės nutraukimo sutartys.
By Paulius Rymeikis in Mintys
O ką, jeigu norint nutraukti draugystę, reiktų pasirašyti draugystės nutraukimo sutartį? Dalyvaujant teisininkams, o jeigu viena pusė nesutinka, prieš tai apsilankius, pas draugystės konsultantą ir gavus jo palaiminimą (arba ne). Tie sumauti ego prašosi formalaus įsikišimo!