Singapūras

Singapūras visad pasitinka miesto žemėlapiu. Ne kokiu nors naftalininiu, ne su penkiom pagrindinėm gatvelėm, bet kiekvieną mėnesį up-to-date ir su viskuo, ko prireiks turistui, kuris nuspręs čia užsibūti kokią savaitę. Ir, jeigu esi susiplanavęs savo kelionę pagal “Lonely planet” ar “Rough Guide”, gali būti, jog teks patiuninguoti savo planus, nes žemėlapyje yra skiltis su svarbiausiais šio mėnesio renginiais. Vienas tokių, šio eilinio trumpo vizito metu, buvo paroda Art Stage Singapore, suvalgiusi visą dieną ir savo užmojais galinti pretenduoti į bent 2-3 dienas. Kaip sako jie patys:
40 500 visitors
600 artists
130 galleries
28 countries
10 curated sales exhibitions

With a special focus on Southeast Asian art scenes (Indonesia, the Philippines, Malaysia, Singapore, Thailand, Vietnam, Cambodia, Laos and Myanmar), Art Stage Singapore presents the largest international showcases of Southeast Asian contemporary art to date. More

Atrodo tokių tobuloje šalyje būti negali. Na, gal ir tiesa, bet…

Apsižiūrėjau, kad Singapūras papuola į sąrašą valstybių iš praeitos kelionės, kurios, lyg ir aplankytos, bet nuotraukos neišsisaugojo, o įspūdžiai neaprašyti. Tad vienas pirmųjų ir svarbiausių dalykų, kuriuos norisi paminėti apie šią šalį yra, jog Singapūras nėra tobulas, nėra sterilus, etc. Einam pasivaikščioti, kad ir Orchard apylinkėse, kur įsikūrusi didžioji dauguma prestižinių prekybos centrų ir kol aš pasakosiu apie tai, pritruks rankos pirštų suskaičiuoti šiukšlėms ir šiukšlytėms. Pamenu pirmomis dienomis čia net minties nebuvo pereiti gatvę “per raudoną”, po kiek laiko nutariau, jog, na, kuo gi aš nusileidžiu tai darančiai moteriškei su kūdikiu vėžimėlyje, o šiandien jau net ne per perėją broviausi link tarp kelio eismo juostų apšviestų arklių, nors už šimto metrų mačiau stovintį policijos automobilį. Tiesa, tą akimirką jis buvo tuščias, bet vis tik koks progresas nuo intraverto lietuvio iki Singapūro kelių nachalo?

O dabar prie reikalo. More

Mano meilė Singapūro maistui jau seniai žinoma. Žmonijos pyktis oro uostų maisto kokybės/kainos santykiui – irgi. Tai šį kartą maža paslaptis, išlindusi beieškant skaniausių vietų šioje mažoje Azijos šalyje. Pasirodo, kad be, kaip oro uostams įprasta, restoranų, Changi oro uoste galioja tos pačios taisyklės, kaip ir visoje šalyje – ši institucija turi savo food court’ą, hawker stalls’us, ar kaip juos bepavadinsime – daugybę pardavėjų iš savo kioskelių siūlančių įvairaus maisto bei gėrimų.

Tik kažkaip šis dalykas net oficialiai platiname oro uosto gide nėra reklamuojamas. Tad, kitą kartą, jeigu turėsit daugiau laiko tarp persėdimų ar šiaip, jeigu išvyksite iš Singapūro darbo metu (± 8 ryto – 8 vakaro), galit pamėginti laimę. Šie food court’ai yra įsikūrę kiekviename iš trijų terminalų (spėjau pavalgyti tik viename, bet kiek žinau, trečiasis išsikiria tuo, kad truputį brangesnis, o pirmasis laikomas geriausiu (p.s. gal ir geriausias, bet šiuo metu ten bent 6 langeliai neveikia ir tik kabo anonsai, kad vasarį ar tiesiog 2014, čia atsidarys indiškas ar taivanietiškas restoranas). Food court’ai prieinami iš viešų plotų, t.y. dar neįsichekinus. Kažkaip nuorodų į tai, kas vadinasi “Staff Canteen”, pirmame (pagrindiniame) aukšte niekad nemačiau. Reikia šiek tiek pakilti aukštyn ir jau tada ieškoti kažko panašaus į tai, ką matote nuotraukoje viršuje. Iš ten jau liftu bus netoli. More

“Kas tau taip patiko tame Singapūre?” Maistas. Galimybė kasdien valgyti šviežius vaisius bei ką tik, iš šviežių ingridientų pagamintą maistą man yra vienas didžiausių tiek keliavimo po Aziją, tiek gyvenimo čia privalumų. Žmonės, tikriausiai, dar svarbiau, kaip ir visai būtų smagu, jog šalyje, kurioje esi, dar virtų ir kultūrinis (ne tik klubinis) gyvenimas. Deja, viskas vienoje vietoje būna retai ir Singapūras šiuo atveju ne išimtis. Tačiau maistas čia geras, tad tuo ši šalis man ir patiko. Gi jeigu vertinti šalių gerumą tik pagal vieną kokį kriterijų, tai galimybių mėgautis kelionėmis smarkiai mažėja. Antai Filipinai paliko labai gerą įspūdį dėl žmonių ir gamtos, tačiau maistas ten labai so so.

Net pačiam keista, jog tai pirmasis mano įrašas apie maistą šioje kelionėje. Kažkaip Mianmare pripratau, kad nėra ką labai fotografuoti, tai paskui jau automatiškai griebdavau pagaliukais, o ne fotoaparato mygtukais taršyti maistą. Maistas nuo to tik skanesnis, bet, suprantu, kad kaip ir visas kitas foto, maisto taip pat darau ne vien tik sau. Singapūre pilnai buvau vos porą dienų, tad išvykdamas smarkiai save graužiau, jog reikėjo pasilikti dar kuriam laikui, nes kaip vienur gailiesi nepamatytų įžymybių, taip Singapūre neišragauto maisto.

Kuo labiausiai Singapūras išsiskiria iš kitų maisto miestų ar šalių, tai paprastumu, kaip tą gerą maistą atrasti. Per tas porą dienų taip ir nesugebėjau nė karto suabejoti to, ką valgau, gerumu. More

Kai kas lygina Singapūrą su Dubajumi. Kai kas sako, kad net praleidęs vos porą dienų ten gailėsiesi. Pirmieji tikriausiai nebuvo arba viename iš jų arba abiejuose, dėl ko keliauja antrieji man išvis paslaptis.

Mano tiesa yra tokia, kad palikdamas Singapūrą po trijų dienų viešnagės, gailėjausi, jog jau turiu išvykti ir vyliausi tik vienu – į Aziją dar tikrai sugrįšiu, o Singapūrą pasiekti tikrai nėra sunku. Abejoju ar galėčiau šioje vietoje užtrukti ilgiau nei pusmetį ar metus (turiu omenyje gyventi), bet jeigu kas turi vos savaitę-dvi kažkam aplankyti Azijoje, Singapūras turėtų atsidurti tokių žmonių pasvarstymuose. Dar geriau Singapūras atrodo, kaip poilsio stotelė chaotiškų Pietryčių Azijos valstybių virtinėje – niekas tau čia nelenda į akis, nešaukia per gatvę, jog turi naudotis jo tuktuku, vienžo poilsis begalinis. More