Kai kas lygina Singapūrą su Dubajumi. Kai kas sako, kad net praleidęs vos porą dienų ten gailėsiesi. Pirmieji tikriausiai nebuvo arba viename iš jų arba abiejuose, dėl ko keliauja antrieji man išvis paslaptis.
Mano tiesa yra tokia, kad palikdamas Singapūrą po trijų dienų viešnagės, gailėjausi, jog jau turiu išvykti ir vyliausi tik vienu – į Aziją dar tikrai sugrįšiu, o Singapūrą pasiekti tikrai nėra sunku. Abejoju ar galėčiau šioje vietoje užtrukti ilgiau nei pusmetį ar metus (turiu omenyje gyventi), bet jeigu kas turi vos savaitę-dvi kažkam aplankyti Azijoje, Singapūras turėtų atsidurti tokių žmonių pasvarstymuose. Dar geriau Singapūras atrodo, kaip poilsio stotelė chaotiškų Pietryčių Azijos valstybių virtinėje – niekas tau čia nelenda į akis, nešaukia per gatvę, jog turi naudotis jo tuktuku, vienžo poilsis begalinis.
Iš ties, nėra Singapūras sterilus. Švarus – taip. Kitoje šalyje, žiūrėk, tai ten tarakonas, tai ana ten pelė su žiūrke prasibėgo, o čia net aplink “food court” nieko panašaus neužmatysi, nors kartais atrodo, kad visas miestas ant tų miesto užeigėlių tesilaiko.
Miestas modernus – viduryje žiūrėk kokia induistų šventyklėlė, o fone vien dangoraižiai. Toks jausmas, kad pigių mikrorajonų čia nė nėra, o tie kartais išsišokantys paprasti daugiabučiai (su “Lexus” garažuose) atrodo, kaip iš dangaus nukritę.
Indų, kinų, arabų gatvelės – žavios, bet pavienės ir daugiau besiskiriančios parduotuvėlių bei restoranų turiniu nei architektūra. Nėra taip, jog eini į kairę, eini į dešinę ir jautiesi, lyg Kinijoj. Nebent tam jums užtenka žibintų.
Tai ne mano mėgiamiausias užsiėmimas, tačiau Singapūre pakanka tiek muziejų, tiek parduotuvių, tiek kitų pramogų. Apie maistą net nekalbu – reaguodamas į kai kieno asmeninį skundą, padarysiu atskirą įrašą apie išragautus dalykus čia.
Jeigu bendrai Pietryčių Azijoje oro užterštumas yra toks, kad dėl tiršto išmetamųjų dujų debesies kartais imi springti, tai tas yra visiškai svetima Singapūrui. Parkai čia visur, vietiniai labai jais didžiuojasi, o Botanikos parkas jau yra pateiktas, kaip kandidatas patekti į UNESCO paveldo sąrašą.
Vėl gi, ne mano stilius, bet jeigu būčiau turėjęs laiko, tikrai būčiau apsilankęs jų zoologijos sode, ypač naktiniame safaryje. Nedaug kur pamatysi taip laisvai bėgiojančius gyvūnus, jau nekalbant apie tai, kad tai gali padaryti vakare, kai ji iš tiesų būna aktyviausi. O dar “Universal” pramogų parkas, Kazino.
Spjoviau aš šioje trumpoje viešnagėje ant jų ir apsiribojau maisto medžiokle bei pasivaikščiojimu po naktinį miestą, kuris vakare tiek atvėsta, tiek pražysta naujomis spalvomis. Lazerių šou prie vandens, parkai su kosminiais augalais, pasiplaukiojimais laivais po naktinį miestą – tik spėk viską pamatyti.
Tobula vieta? Tik jeigu tobula yra tavo siekiamybė. Per visą kelionės laiką nemačiau nė vienos nesąmonės, kurią norėčiau nufotografuoti. Geriausiais atvejais jausmas, lyg žmonės elgtųsi pagal protokolą, blogiausiais, lyg dalyvautum kokia “Trumeno šou”, kur vaidini tik tu, o aplink vien tik statistai. Atrodo prieitum, paklaustum vardo ir gautum atsakymą: aš kyborgas du-du-septyni-du-sepyni-keturi-nulis. Aš negaliu atsiminti ar moterys bei merginos ten gražios, nes atsimenu tik tiek, jog jos ten yra. Jokių ryškiau išreikštų emocijų. Net tarpusavyje.
Aišku, tai ne 100% taisyklė. Bandžiau viename food court’e išsiaiškint su į eilę bestojančiais vietiniais, ko čia verta paragauti, bet nusliūkindavau ir musę kandęs. Vis tik sugrįžęs ketvirtame rate ilgai pliurpiau su vietine moteriške, kuri dar po kokių dešimties minučių praeidama klustelėjo ar patiko jos rekomenduotas desertas.
Vaizdas čia man kiek priminė Niujorką. Tik pastarasis meniškesnis, stilingesnis ir net emocionalesnis. Bet vis tiek, atrodo, kad visos tos pramogos aplink išdygo bujojančiam karjerimui aplinkui numalšinti. Vakarop barai ima pildytis šaunuoliais ir šaunuolėmis, jei ne su business, tai bent jau su business casual kostiumėliais bei kostiumais. Ten emocijų jau šiek tiek daugiau, bet viskas taip sumautai vienodai – tik barų pavadinimai skiriasi.
Tie, kurie ne baruose, miestą šturmuoja bėgiodami. Niekada nesidomėjau, bet akivaizdu, kad maratonai čia vyksta vien žvelgiant į bėgiojančiųjų maikutes su ankstesnių maratonų datomis. Kaip ir Niujorke.
Šia prasme liūdna, bet kai pagalvoji, kad tu čia tik keliom dienom, o ne visam gyvenimui, tai palieki arimą arti artojams, o pats tiesiog pasineri į artojams linksminti sukurtą sistemą. Maistas neišvengiama jo dalis, tad iki susitikimo įraše apie jį.
