Filipinai

Coron. Iki ateinant taifūnui Haiyan (Filipinai)


Sunku patikėti, kad kas nors būtų negirdėjęs apie per Filipinus praūžusį taifūną Haiyan. Aš tuo pačiu norėjau pasitikrinti ar… Ir taip, pro Coron salą, kurioje teko lankytis, jis irgi pražygiavo. Sutrypdamas. Tai buvo paskutinė Haiyan stotelė Filipinuose po kurios jis pajudėjo link Pietų Kinijos jūros. Tai nebuvo ta vieta, kurioje dažnai traukiau fotoaparatą, nes pirma diena, kai laikas buvo skiriamas tik plaukiojimui ir snorkelinimui, atpratino. Tačiau centrinis miestelio vaizdas yra tai, ko gali tikėtis vietovėse prie jūros – daugybė medinių namelių, kai kurie stovintys ant vandens ir leidžiantis pro grindų tarpus tiek matyti, tiek girdėti vandens teliuškavimą. Žmonės čia atvažiuoja mėgautis vandeniu, ypatingai dive’inti ir snorkel’inti, nes paplūdimių čia faktiškai nėra. Galima tik įsivaizduoti, kaip smagiai vėjas praėjo pro šį rojaus kampelį. Daugiau

Kabantys karstai ir gražiausias saulėtekis Pietryčių Azijoje (Sagada, Filipinai)


Dar vienas patarimas – kelionėje naudokite dar namuose išbandytas programas. „Lightroom“ yra tikrai puiki programa, bet pradžioj iš manęs ištraukė ne vieną keiksmažodį, o dabar, kai pažiūriu, ir pradanginusi vieną kitą dešimtį fotografijų. Bet svarbiausios dvi iš Sagados, t.y. kabančių karstų ir saulėtekio liko, tad įrašui užteks.

Sagada miestelis mažas – dvi pagrindinės gatvės, o jeigu norėtum čia pavalgyti, tai ir išvis tik viena. O, jeigu jau kalbėti apie tą vieną, tai, žinoma, tik „Yoghurt House“. Pusryčiams, pietums, vakarienei ir taip dvi-tris dienas, po kurių vis tiek važiuosi toliau. Turi jie ne tik jogurto, bet šis žodis kylant aukštyn Filipinuose, buvo malonus atradimas. Ne tik, kad aukštikalnėse gali rasti jogurto, bet dar gi jis būna ne vandens skystumo ir net gi „home made“. Bandelės ir jogurtiniai/sojiniai gėrimai yra tai be ko nė vienoje šalyje nenorėčiau ilgiau tempti. Sūriai (būna, bet daug kur labai brangu), juoda duona – išgyvenama.

Kelionė į Sagadą privertė kitaip žiūrėti į žemėlapius. Iki tol žiūrėdavau ir nesuprasdavau, kad va ana ten galima penkis šimtus kilometrų sulakstyti per keturias valandas, o štai ten šimtą penkiasdešimt – per šešias. Paprasta – ratais kopiant aukštyn ir žemyn. Tik tiek, jog kai žiūri pro langą, tos valandos ne tik, kad neprailgsta, bet ir bendrai ima atrodyti, jog ši kelionė ir yra vienas iš tikslų. Nuostabiai žalia gamta visur, po truputį šen bei ten pasirodančios ryžių terasėlės ir man niekaip iš galvos neišeinanti mintis, kad ne tik ryžių terasos, bet ir šie po kalnus išvinguriuoti keliai yra lyg mažas pasaulio stebuklas – dievai, kas ir kada panoro keltis taip aukštai, ką apačioje vietos maža? Daugiau

Penkių žvaigždučių vaizdas iš penkių dolerių viešbučio terasos (Batad, Filipinai)


Jau minėjau, kad mano kelionė į UNESCO palaimintas ryžių terasas prasidėjo problemomis. Gerai, kad tam tikra prasme aš jas išsprendžiau dar prieš joms prasidedant, t.y. iš Sagada miesto, link čia pajudėdamas diena anksčiau nei planavau iš pradžių. Tai paskui viena nuplaukusi diena viską tiesiog sugrąžino į savo vietas.

Turėjau dėl šios vietos abejonių. Dauguma kultūrinių/gamtinių objektų virtę turistiniais, nuturistina reikalą. Ir problema ne tame, kad nuvykęs į vietą rasi daug turistų, bet tai, jog vietiniai gyventojai iš savo veiklų bus persimetę ant suvenyrų pardavinėjimo, gido paslaugų, vien istorijos vadovėliams palikdami senelių ir prosenelių amatus. Dėl šios priežasties praleidau nemažai trekingo galimybių Mianmare, o Vietname jau buvau tokios stadijos šiuo klausimu, kad Sapa regiono lankymo net nesvarsčiau. Vis tik ryžių terasų atžvilgiu palūžau… Daugiau

Ramybės Oazė (American Cemetery and Memorial, Manila, Filipinai)

DSC04329
Pavogiau antraštę iš buvusių studijų draugo Kęsto su kuriuo toje vietoje ir buvom. Tiesa, pavadinimas daugiau tinka apibūdinti vietai nei mūsų pasibuvimui joje.

Taip jau nutiko, kad aš buvau pasiplanavęs aplankyti kinų kapines, o jis – amerikiečių. Atrodytų nedaug, bet pirmą susitikimo dieną sugebėjom pavėluoti į abejas, tad antrą dieną apsiribojom vienomis.

Prie vartų paprašė dokumento ir pridūrė „We work until 5, Ser“. Žinojau – dieną prieš tai buvau užfiksavęs. Padaręs porą nuotraukų, pastebėjau, kad laikrodis ant fotoaparato rodo 15.50, kas reiškia, jog pasivaikščiojimui šioje teritorijoje beliko dešimt minučių – laikas buvo likęs senas, dar iš anksčiau aplankytos šalies. O dešimt-penkioliką minučių šiai vietai yra per maža tiek dėl jos dydžio, tiek dėl atmosferos. Daugiau

Pati nedraugiškiausia vieta Pietryčių Azijoje (Manila, Filipinai).

DSC04414
Ir tas „Manila, Filipinai“ šiuo atveju nėra atsakymas. Beje, Manila, ypač pavažiavus nuo turistiškiausių vietų nesijaučia labai saugi, tačiau viskas tikrai nėra taip blogai, kaip gali atrodyti pasiskaičius komentarus internete. Gal todėl, kad man pasisekė.

Minima vieta nėra labai turistinė. Praleidau ten beveik porą valandų, bet per tą laiką mačiau tik vieną užsienietį su gidu. Daugiausiai ten sutikti arba ispanų, arba kinų, arba vietinių. Vienas, kurį sutikau, gyveno ten 8 metus, bet dėl vietinės valdžios sprendimo turėjo išsikraustyti. Daugiau

Tavo kandidatas buvo čia (Filipinai)

rinkimai
Nepastebėti rinkimų kampanijos Filipinuose – neįmanoma. Jau nuo pirmų dienų mane čia pasitiko spalvoti plakatai. Kur? Visur. Kiekvienas rinkėjas, kad ir kokiu keliu beeitų, gali būti svarbus. Todėl spalvotą plakatą rasi ir ant privataus namo tvoros (kas reiškia arba, kad jo savininkas remia tą kandidatą, arba, kad prieš kurį laiką tapo kiek labiau bagotas) ir kiek mažiau tikėtinose vietose. Pavyzdžiui žemiau esantį plakatą buvo galima pamatyti kopiant ryžių terasų Batade link. Ta prasme, kad džipai sustoja už valandos kelio nuo šios vietos, tad kažkas turėjo pasistengti ateiti ir pakabinti čia šį plakatą. Daugiau

Kas čia per kaimas? (Pagudpud, Filipinai)

DSC03442
Nepersistengiau su Filipinų dalies planavimu – keliaudamas Mianmare sutikau kolegą reklamšiką, kuris paliko Filipinus, kad paieškotų iššūkių daug kam dar neatrastoje žemėje, o tuo pačiu sudėliojo ir mano maršrutą. Aišku, buvo jo planavime variantų pasirinkimui, tad jau žinau, kur bus galima lėkti kitą kartą, nes panašu, kad anksčiau ar vėliau tas kitas kartas vis tiek bus. Tiesa, išlipus Pagudpud taip neatrodė. Daugiau