Taivanas

Aš bėgu gaudyti drugelių (Maolin, Taiwan).

PR010981
Apie šią vietą iki atvažiuodamas į Taivaną nieko nežinojau. Nieko tokio – daugelis žmonių apie ją nesužino, net išvažiavę iš šalies. Toks daugiau-mažiau užslėptas perlas, kurį pamatyti galima tik žiemą. Perlas todėl, kad tai tik viena iš dviejų vietų pasaulyje (kita Meksikoje, bet ten kalbama apie vieną drugelių rūšį, čia – bent apie keturias), kur drugeliai atskrenda peržiemoti. Kukliais paskaičiavimais, Maolin kasmet aplanko apie milijonas drugelių. O „daugiau-mažiau“ todėl, kad Daugiau

Kai stovi kalno apačioje, viršūnės nesimato (Taroko gorge, Taiwan).

Xiangde Temple, Tianxiang, Taroko

Xiangde Temple, Tianxiang, Taroko

Jeigu važiuoji į Taivaną, žinai, kad turi aplankyti Taroko. Gali aplankyti Alishan, gali Sun Moon Lake ir daugelį kitų, bet Taroko – turi, privalai. Žinojau ir aš dar aną kartą besilankydamas Taipėjuje, bet nutariau, kad sužinojau per vėlai ir dienos kelionė pasirodė per brangi vienam, jau nekalbant apie tai, jog visiškai neįsivaizdavau tos vietos (logistikos, dydžio, etc.). Iš aprašymų, tai vos antra vieta per visas keliones, kurios nesuvokiau, kol nepamačiau (kita buvo Batad ryžių terasos Filipinuose). Praleidęs Taroko praėjusios kelionės metu, šį kartą duoklę atidaviau su kaupu – įprastinę dienos kelionę pakeičiau keturiomis nakvynėmis šiame žymiausiame Taivano nacionaliniame parke. Kad visas jas lijo (ne tik ten – visoje šalyje) ar lynojo labai nenuvylė, labiau buvo gaila, kad nepamačiau šios didybės kitoje šviesoje. Debesyse skendinčios kalnų viršūnės užburia, bet kas žino, kaip saulės paliestas paveiktų žydras, tarp uolų tekantis vanduo?

Daugiau

Vienžo – Kalėdos ‘skant (Taroko, Taiwan)

PR010826
Kalėdos/kūčios paskutiniu metu man asocijuojasi su legendine Valdo Adamkaus sveikinimo kalba, kurią jis pradėjo  žodžiais „Šikučių vakarą…“. Su sniegu šios šventės greitai nebeasocijuos niekas (pamenu, kaip pernai namiškiai juokėsi iš mano tailandietiškų Kalėdų, paskui patys trypę pasiutpolkę aplink eglutę ant pilko asfalto), manosios, gi, užbėgant įvykiams už akių, tampa vis karštesnėmis. Pernai, kaip jau minėjau skliausteliuose, buvo Tailande (vėl skliaustinėju, kad pasakyčiau, jog ne tik tailandietiškos, bet ir europietiškos – hostelio, kuriame buvau apsistojęs savininkas buvo ispanas, tad jo žmona tailandietė pridarė bent 13 vietinių patiekalų).

Šiemet aplink Kalėdas atėjo laikas judėti į anoje kelionėje į Taivaną praleistą Taroko nacionalinį parką ir, o sutapime, pigiausios vietos apsistoti čia (ką daro vienetai, nes didžioji dauguma užsuka dienai, susisuka ir apsisuka) yra arba krikščionių bažnyčios hostelis, arba potestantų. Tiesa, tiek krikščionių, tiek protestantų kvapas iš čia jau seniai išgaravęs (kaip pasakojo vienas vietinis – savininkai tik moka „atkatus“ atitinkamom benduomenėm), tačiau pastatai yra. Man dailesnė pasirodė protestantų vietelė su realia bažnytėle, kurioje paliktas „Yamaha“ pianinas tiesiog prašyte prašosi būti paglostytas. Tad mano Kalėdos gal ir toli nuo šeimos, bet pakankamai arti Dievo šiais metais (jis tikrai prabudo, kai kreipiausi į jį muzikos garsais). Daugiau

Taivano kronikos.

Dar kartą į viršų keliu senus video iš Taipėjaus, Taivano. Filmuota prieš trejus metus (o atrodo, kad bent 4-5), kai lankiausi ten pirmą kartą. Fotoaprato tada neėmiau, tad viskas, ką matot – rinkinukas video vaizdų darytų su a.a Nokia. O keliu visa tai antrojo apsilankymo Taivane proga – tingiai kol kas čia viskas einasi, nuotraukų daug nėra. Gal padaugės, kai išvyksiu iš sostinės.

Štai kuo tai baigdavosi:

Daugiau

Šaukštai po pietų: Din Tai Fung arba per žingsnį nuo une très bonne table dans sa catégorie

Skruzdelynas ne tik prie įėjimo, bet ir gamybos ceche.
Kai prieš porą metų vieni svarstė ar jau tikrai čia buvo verta išleisti kelias šimtines, jog „ant vieno danties“ krimsteltum, o ant kito pilsteltum, kol kranas tavo stalą laiko pakibusį keliasdešimt metrų virš Vilniaus senamiesčio, kiti nelabai turėjo laiko dairytis aplinkui, nes prieš akis vėrėsi patiekalai, kurių autoriaus restoranas buvo apdovanotas prestižiniu kulinariniu Michelin apdovanojimu. Buvo verta? Buvo. Nors mano dieną dėl techninių kliūčių originaliai recepte turėjusi būti žuvis buvo pakeista kita, bet desertas iki šiol kartais sugrįžta mintyse.

Normalu, tad, jeigu vertini maistą (ir tai yra puiki priežastis keliauti po Aziją, bet ne Pietų Ameriką), kur kelionėse beužsuktum, vis užmeti akį ar nėra kur netoliese kulinariniu Oskaru apdovanoto restorano. Tas žvalgymasis, tiesa, daugiau vardan bendro intereso, nes A) tos vietos dažniausiai būna velnioniškai brangios; B) jeigu pradedi jomis domėtis tik atvykęs į šalį, tai labadiena – dažniausiai staliuką reikia rezervuotis prieš mėnesį-tris arba daugiau. Bet būna ir išimčių arba pseudo išimčių. Viena tokių – Din Tai Fung restoranas Taipėjuje Taivane arba Ding Tai Fung restoranai visame pasaulyje.

Jie specializuojasi gamindami Xiaolongbao – garuose virtus „koldūnus“ dar vadinamus sriubos koldūnais. Meniu platus, bet specializacija ir pripažinimas atėjo būtent už tai. Pirmasis (pripažinimas) buvo jau prieš kelis dešimtmečius, kai restoraną į top10 įtraukė, berods, New York Times. Nuo tada du tinkliniai restorano padaliniai Hongkonge gavo po Michelin žvaigždę. Bet standartai, sprendžiant iš komentarų žmonių buvusių tiek ten, tiek ten, tiek ten – visur panašūs. Ir tas yra gerai, nes suteikia galimybę aplankyti Din Tai Fung ir Taivane, ir Japonijoje, ir JAV, etc.

Aš užsukau į pirmąjį/originalų restoraną. Ėjau pro jį prieš ketverius metus, kai Taivane lankiau buvusį kursioką, bet tuomet turėjom kažkokį konkretų kelionės tikslą ir lauke stovėjusi eilė atbaidė. Ne šį kartą. Daugiau

Netikra mėsa? Netikra mėsa!

PR010649

Tai buvo antras mano prisėdimas šiame restorane tą pačią dieną, tad leidau sau pailsėti nuo mėsos – įrašo herojai slepiasi tik po raudonosios paprikos gabaliuku. Koldūno įdaras – grybinis-daržovinis.

Taivanas – dar vienas valgymo rojus Azijoje. Pirmą kartą Taivane buvau prieš ketverius metus ir jau tada sakiau, kad dar kada sugrįšiu. Sugrįžt padėjo ir skanūs prisiminimai, ir strateginis sprendimas (arba tingumas) neaplankyti numeris vienas turistinės vietos šioje salos valstybėje. Tada, dar gyvenusį stereotipais apie rytų kultūrą, pamenu, iš pradžių nuvylė valgymo įpročiai – man atrodė, kad „ten“ visi maistą gauną alia „čili kinija“ dėžutėse ir valgo eidami ar kur prisėdę ant šaligatvio. Kur tau – kiekvienas puodas naktiniame turgelyje turi savo kėdę ar net dvi, visi, kaip žmonės valgo iš lėkščių, net jeigu ir būna burnos dydžio porcijų išsinešimui (pats pamenu, kaip pagaliukais traukiau koldūnus iš padažo maišelyje). Valgymas yra vienas mylimiausių užsiėmimų Taivane – nėra abejonės. Daugiau