Kai prieš porą metų vieni svarstė ar jau tikrai čia buvo verta išleisti kelias šimtines, jog “ant vieno danties” krimsteltum, o ant kito pilsteltum, kol kranas tavo stalą laiko pakibusį keliasdešimt metrų virš Vilniaus senamiesčio, kiti nelabai turėjo laiko dairytis aplinkui, nes prieš akis vėrėsi patiekalai, kurių autoriaus restoranas buvo apdovanotas prestižiniu kulinariniu Michelin apdovanojimu. Buvo verta? Buvo. Nors mano dieną dėl techninių kliūčių originaliai recepte turėjusi būti žuvis buvo pakeista kita, bet desertas iki šiol kartais sugrįžta mintyse.
Normalu, tad, jeigu vertini maistą (ir tai yra puiki priežastis keliauti po Aziją, bet ne Pietų Ameriką), kur kelionėse beužsuktum, vis užmeti akį ar nėra kur netoliese kulinariniu Oskaru apdovanoto restorano. Tas žvalgymasis, tiesa, daugiau vardan bendro intereso, nes A) tos vietos dažniausiai būna velnioniškai brangios; B) jeigu pradedi jomis domėtis tik atvykęs į šalį, tai labadiena – dažniausiai staliuką reikia rezervuotis prieš mėnesį-tris arba daugiau. Bet būna ir išimčių arba pseudo išimčių. Viena tokių – Din Tai Fung restoranas Taipėjuje Taivane arba Ding Tai Fung restoranai visame pasaulyje.
Jie specializuojasi gamindami Xiaolongbao – garuose virtus “koldūnus” dar vadinamus sriubos koldūnais. Meniu platus, bet specializacija ir pripažinimas atėjo būtent už tai. Pirmasis (pripažinimas) buvo jau prieš kelis dešimtmečius, kai restoraną į top10 įtraukė, berods, New York Times. Nuo tada du tinkliniai restorano padaliniai Hongkonge gavo po Michelin žvaigždę. Bet standartai, sprendžiant iš komentarų žmonių buvusių tiek ten, tiek ten, tiek ten – visur panašūs. Ir tas yra gerai, nes suteikia galimybę aplankyti Din Tai Fung ir Taivane, ir Japonijoje, ir JAV, etc.
Aš užsukau į pirmąjį/originalų restoraną. Ėjau pro jį prieš ketverius metus, kai Taivane lankiau buvusį kursioką, bet tuomet turėjom kažkokį konkretų kelionės tikslą ir lauke stovėjusi eilė atbaidė. Ne šį kartą.
Buvau skaitęs, jog nepaisant eilių, aptarnaujama gan efektyviai. Kai privažiavau, elektroniniame tablo švietė “20 minučių” – apytiksliai tiek teks laukti į eilę stojus dabar. Reikėjo prasibrauti pro minią pasiimti numeriuką, tai kol atrėmiau dviratį, kol priėjau – jau degė “25”. Bet gal dėl to, kad reikėjo staliuko vienam (kas mano atveju reiškė vienas prie staliuko keturiem), mano eilė atėjo tikrai greičiau nei per 25 minutes.
Iš karto duodamas štai toks meniu, kuriame reikia sužymėti savo pageidavimus ir atiduoti prieš uzurpuojant pietavimo erdvę. Vidus gan paprastas, neįtartum nei, kad čia kelias dešimtis metų menantis “originalusis” restoranas nei, kad esi populiariausioje vietoje visame Taipėjuje.
Ding Tai Fung (Hong Kongo padalinys) yra apdovanotas viena Michelin žvaigžde, kas šifruojasi, kaip une très bonne table dans sa catégorie arba, kaip labai geras restoranas savo kategorijoje. Tai automatiškai nereiškia nei au nei wow – tik tiek, kad konkrečiai šis patiekalas čia gaminamas labai gerai. Manau, kad savu laiku, bent jau Lietuvos ribose, tokį apdovanojimą būtų buvę galima skirti Viduklės koldūnams (hell-well – irgi koldūnams).
Prieš patiekdami porą bambukinių pintinėlių, kurių kiekvienoje po penkis pupsikus (originaliai reiktų imti su kiauliena, bet bijodamas, kad kitą dieną sustos virškinimas, paimu vienus su vištiena, kitus – su krevetėmis ir moliūgu), greta padedama instrukcija, kaip valgyti – kaip/kokiom proporcijom soja ir actu užpilti imbierą, kaip paimti ir prakiurdyti “koldūną”, kaip valgyti. O dievai – kol išmoksi, tai ir atauš! Bet viskas, iš tiesų, daug paprasčiau. Gal tik su pirmuoju kiek nesusitvarkiau – daromi pagal griežtas taisykles, koldūniukai tokios plonos tešlos, kad net permatomi. Šiek tiek ne ten, ne taip grybštelsi ir gali gaudyti jų vidurius po visą lėkštę.
Ir, kaip aš mėgstu muzikinius albumus, net ir sausio mėnesį išgirstus jau vertinti, kaip metų geriausius, taip ir čia – paragauji ir supranti, kad labai gerai, net jeigu identiško patiekalo kitur nesi ragavęs. Išieškota, unikalu, neįtikėtina – ne. Tiesiog labai gerai? – Tiesiog labai gerai.
Už dešimt pupsikų sumoku 26 Lt. Taivano naktinio turgelio kainom – apiplėšimas vidury nakties. Michelin šešėlinės prekybos kontekste – vagystė iš po virėjo skverno.
Ar eisiu dar kartą? Būtinai.
O štai ir įrašo herojai:
