httpvh://www.youtube.com/watch?v=ofqmk5Fn518
Kiekvieną kartą žiūrėdamas į žmones, kurie daro tai, ką myli, atsigaunu ir dažnai sunkiai tramdau ašaras. Kažkaip apvalo. Ir ekrane, ir juo labiau gyvai. More
Mintys
Lady Gaga ir kiti herojai.
By Paulius Rymeikis in Mintys 2 Comments
Mūsuose įprasta į pop žvaigždes žiūrėti, kaip į produktus. Va, paėmė kažkas ir iškepė, štai ėmė ir atsirado iš niekur dar viena žvaigždutė. Kartais tai būna tiesa, bet dažnai toli nuo jos – tos aštuoniolikmetės žvaigždutės jau nuo šešerių dalyvauja vietinės reikšmės dainų dainelėse ir gieda bažnyčių choruose. Dažnai būna, jog ir už kūrybą būna pačios atsakingos ir tik “promo” daro profesionalai. Va va, sakysit – vis tik iškepamos kitų, bet gi ir mes patys sau kelnių nesisiuvam.
Tai galioja ir Lady Gaga ir Victoria Beckham (“Spice Girls”) ir daugeliui kitų. Antroji, beje, dar būdama paauglė sakė “Aš noriu būti tokia populiari, kaip PERSIL automatic”. Ne Madonna, ne Kate Bush, bet PERSIL automatic. Per dieną to nepasieksi, bet pradėjus anksti taikyti, gali ir pataikyti.
Bet aš čia nors ir trumpai, tačiau apie kitus herojus – kasdienybės. Tokius į kuriuos žiūri ir žaviesi. Bono žavėsio vertas pardavėjas supermarkete ar Richardas Bransonas techninės apžiūros centre. Žinai, kai tu su juo kalbi apie tai, kas tavo automobilyje barška ir bandai teisintis, jog nieko negirdi, nes klausais muzikos, jis atsako: “Aš muzikos klausausi kitur, o kai važiuoju, aš klausausi automobilio”. Po tokių žodžių diena nušvinta, net jeigu ir nepraeini technikinės pirmu bandymu. Paskui jis dar pasakos, kad štai vienai su dyzeliu atvariusiai merginai pagelbėjo bent 16 kartų pamynęs iki dugno, nes filtrai buvo apsinešę ir nebuvo jokių šansų prasmukti. Bet tada jis spustelėjo dar kartą ir pamatęs, kad po truputį reikalai gerėja, pažaidė dar truputį. “Neturiu tikslo čia kažką pramesti”, – vėliau pasakys jis. Tiesą sakant, tech. apžiūros stotyje Lentvario g. man dar taip ir neteko užsirauti ant locho, ką tikrai lengva padaryti kalbant apie policiją. Tai tiek apie tuos kasdienybės herojus, kurių kartais reikia gal net labiau nei žvelgiančių iš TV ar žurnalų viršelių. Aim lower, be better.
Inc.: – “The Place”.
By Paulius Rymeikis in Mintys, Muzika No Comments
Galvoju, kuris iš tiesų yra laimingesnis: tas, kuris supranta, kad nėra laimingas ar tas, kuris to nesupranta?
Kur norėtum gyventi, jeigu galėtum pasirinkti, kur gimti?
By Paulius Rymeikis in Mintys No Comments
Broliai Dan ir Chip Heath knygoje “Switch: How to Change Things When Change Is Hard” vietos keitimą rekomenduoja, kaip itin stiprią įpročių keitimo techniką. Sunku mesti narkotikus, kai visi tavo draugai (kad ir menininkai) – narkomanai. Atitinkami vakrėliai, bendravimas.
Galbūt mes kartais ir neįvertinam privalumų kuriuos suteikia šalis, kurioje gimėme (“Lietuvoje šalta” – važiuok į Siriją, bus karšta), tačiau tuo pačiu prisirišam prie jos taip, kad gyvenamosios vietos keitimas atrodo neįmanomas. Kodėl? Ar tai yra sąmoningas pasirinkimas ar viso labo baimė kažką keisti savo gyvenime, bandymas likti, kad realiai ir minimalaus, bet vis tik komforto zonoje?
Turint omenyje, kad Lietuvoje lietuvių jau nėra trijų milijonų, galime save vadinti drąsią tauta, tik aš vargiai turiu omenyje emigrantus į JAV ar Airiją, kur žmonės išvažiavo tiesiog. Tiesiog, kur geriau, tiesiog, kur išvis įmanoma gyventi. Vargu bau ar kuris jų nuo gimimo svajojo gyventi Dubline ar pan. Tiesiog aplinkybės ten važiuoti buvo palankios.
Tačiau realiai, kas jus čia laiko? Kalbos barjeras? Vienas mano bičiulis studijų laikais susidomėjo kinų kalba. Šiek tiek pažaidė su ja Lietuvoje, vėliau išvažiavo pasimokyti (su stipendija) jos į Taivaną, kur jau kokius ketvirtus metus ir gyvena. Jeigu tai įmanoma su kinu kalba, tikiu, kad norint įmanoma ir su visom kitom. Maistas? oh c’mon… Puikus klimatas, Šiltas jūros vanduo? Dideli atlyginimai? Tikrai geri trys draugai, kokių niekur niekada nesusirasi? Amžius? Julia Child, knygos “Mastering the Art of French Cooking” autorė, kurią taip puikiai filme “Julie & Julia” suvaidino Meryl Streep, meilę maistui atrado tik būdama 34, kai Ceylone sutiko savo būsimą vyra, gurmaną Paul Cushing Child.
Dabar, kai internete gali rasti informaciją apie bet kurią šalį, o jau kitą savaitę joje būti, ar mes tikrai padarome viską, kad būtume ten, kur norime būti? Niujorke, kur reikia ne laukti, kada atvyks tavo mylimos grupės, bet suspėti suvaikščioti į visų jų koncertus… Kažkur piečiau, kur vaisiai/daržovės noksta po tavo langu, o ne konteineriuose, kurie savaitėmis keliauja į parduotuves.
Dabar galvoju ar tik ne Ken Robinson kažkas klausė: “O ką man daryti, jeigu aš atradau, kad mano pašaukimas yra teisė ir aš noriu būti teisininku? Bet man jau 50 ir po penkerių metų, kai baigsiu studijas, man bus jau 55”. “O kiek jums bus po penkerių metų, jeigu dabar nepradėsit studijuoti?” – klausimu į klausimą atsakė Ken Robinson.