Šiandien negavęs sviesto su nuolaida, eilinį kartą pagalvojau, jog Japonija nėra brangi šalis. Na, išskyrus vaisius, žinoma. Bet ten finansiškai prigauna kitas dalykas – kai viskas taip gražiai išdėliota, sujungta bei sureguliuota, tu pasineri į tą komfortą bei egzotiką ir vakare belieka tik skėsčioti rankomis matant, kokį svorį tavo piniginei permetė šis dienos lengvumas. Vis dar manau, kad value for money prasme, Japonija yra viena geriausių šalių pasaulyje, bet tik tuo atveju, jeigu gebi tą value pamatyti ir įvertinti.
Todėl, kai japonai tau sako, kad verta nusipirkti kokį pass’ą (traukinių, parodų, keltų), tai beveik garantija, kad verta, tiesiog reikia protingai jį išnaudoti. Ir visas šis intro, kaip paradoksalu bebūtų, veda ne link traukinių pass’o (apie kurį, tikiuos, rašiau jau senų senovėje), bet būtent kitų dviejų – menų bei keltų. More
Rinkdamasis knygas esu atsargus, gal net kiek perdėm. Gal ir ne – paskutinę grožinės literatūros knygą nutrenkiau šiaip ne taip ištvėręs 100 puslapių (tai buvo vos penktadalis) – jaučiau kaip vertimas negrįžtamai sugadino knygą ir jau imasi mano akių. Tada nusprendžiau, jog skaityti reikia originalo kalba, o kadangi be gimtosios pažįstu tik rusų ir anglų, pasirinkimas man, kaip ir dažnam amazon.com lankytojui, buvo nesudėtingas.