Instrukcija sako “druskos dėkite pagal skonį”. O ką, jeigu žmogus neturi skonio?
Mintys
Virtualių bendravimų atmintis…
By Paulius Rymeikis in Mintys
tokia trumpa… Bandau atsiminti nors vieną skype/fb pokalbį vykusį daugiau nei prieš mėnesį – nieko. Tai ar verta? Atgaminti gyvus susitikimus taip paprasta, kartais net iki detalių, blogiausiu atveju – iki emocijos, atmosferos, jausmo, idėjų.
animal
By Paulius Rymeikis in Mintys
Niekas taip neskiria mūsų nuo gyvūnų, kaip gebėjimas mąstyti. Apie ateitį, praeitį, dabartį. Protingi žmonės sako, kad šis, kaip ir daugelis kitų žmogiškųjų “pribumbasų” išsivystė giminės pratęsimo labui – kad žinotume, kaip apsukti galvas, protus, jausmus, kas neįmanoma negalvojant į priekį, veikiant tik “čia ir dabar”. Aišku, tai tapo nesunkiai pritaikoma ir daugelyje kitų sričių. Iš išorės tapome nepalyginamai protingesni, bet tuo pačiu tik geresni melagiai. Sau, kitiems. Nes nuo savęs nepabėgsi – tik pasislėpsi.
Man svarbiau, kad tu būtum laimingas/-a, nei, kad būtum su manimi.
By Paulius Rymeikis in Mintys
Antrąsias puses, kurios galvoja kitaip – siųsti pas psichoterapeutą išsispręsti ego bei father/mother issues ir į atminties šiukšlyną.
Meilė trunka… dvejus metus.
By Paulius Rymeikis in Mintys, Reklama, sociologija, psichologija
Jei kada pasiklysite meilėje ar truks aiškumo, kaip čia viskas veikia, o paaiškinimas “meilė tiesiog atsitinka” netenkins, užmeskit akį į Frank Tallis knygą “Love Sick”. Kaip teigia knygos autorius, įsimylėjeliai dažnai nusipelno maniakinės depresijos diagnozės, o jų simtomų sąraše tokios grožybės, kaip: nemiga, hyperaktyvumas ir apetito praradimas. Kaip teigia Northwestern universiteto psichologas Eli Finkel, įsimylėjimas verčia, kitu atveju normalius, žmones daryti kvailiausius dalykus, o evoliucinės antropologijos atstovė Helen Fisher prideda, kad įsimylėjimo metu organizme padidėjęs dopamino kiekis gali paskatinti imtis rizikos, apie kurią kitu atveju net negalėtume pagalvoti. Pasak Fisher, mūsų smegenys tiesiogine ta žodžio prasme yra sukurtos pamesti galvą dėl meilės (“built to fall in love”), nes tai yra mūsų evoliucinis interesas tuos dvejus metus, kol sutinkam išrinktąjį, susitikinėjam, flirtuojam ir darom vaikus, nemąstyti blaiviai – antraip atėję į protą galim prarasti bet kokį interesą užsikrauti vaiko auginimo nepatogumą. Tallis sutinka, teigdamas, jog mūsų smegenys iš ties yra sukurtos taip, kad psichopatologinį romantinį apsėdimą atlaikytų tik tiek, kiek reikia, jog užtikrintume genų perdavimą iš kartos į kartą.
Padėdami kenkiam.
By Paulius Rymeikis in Mintys
Kiekvieną kartą padėdami žmogui spręsti jo problemas, mes iš jo atimame galimybę išmokti jas spręsti pačiam. Kitaip tariant, padėdami – kenkiam. O jeigu taip padedi ne kartais, bet dešimtmečiais (kaip, kad daro tėvai, giminaičiai, draugai), tai ir išvis verti žmogų priklausomu. Bet juk pagalba dažnai ir būna apie padedančiojo savijautą dabar, o ne apie kito žmogaus potencialą tada, kai tavęs nebus šalia, kai negalėsi prisiimti nuopelnų, ar ne? Galbūt geriausias tavo draugas yra tas, kuris visada tau gero linki, bet nė velnio niekada nepadeda? :)
…
By Paulius Rymeikis in Mintys
Negali pasidalinti tuo, ko neturi.
Maistu, patarimais apie …, meile, etc.