Kultūra sotus nebūsi suprato Rymeikis, tad tarpe tarp TT Kauno kino festivalio seansų ir Naujojo Baltijos šokio spektaklių kartais išlėkdavo į Laisvės alėją sukrimsti bandelę ar sudoroti pietus. Įdomu, kad nors netoli pagrindinės pėsčiųjų arterijos įsikūręs “Akropolis” ten sutraukė “šmutkių” pardavėjus, jų vietą ima užimti įvairios kavinukės, kepyklėlės, etc. O ar ne to ir reikia senamiestin pasižvalgyti užsukusiam užsieniečiui? Viskas, mieli Kauno savivaldybės nariai, jums laikas priimti nors vieną gerą sprendimą – paskirti Laisvės alėją pilvo vergams, aktyviai iš ten išgujant paskutinius bezdaliūškininkus ir paliekant nebent knygynėlius, kurie irgi transformuosis į Book innus.
Tiesa, pagrindiniam patiekalui man taip ir nepavyko patekti į jaukiai atrodančią „Piccola Italia”, tad beliko save guosti tuo, jog meniu pateiktos kainos pernelyg mažos tokiam restoranėliui ir pasta greičiausiai bus pervirus, o picos padas darytas su kiaušiniais. Net graudu, kai pagalvoji, kad savo kūrybiškumą švaistai va tokiems tad feilams pateisinti.
Bet nėra to blogo, kurio nepataisytų geras maistas (kad ir kur). Užmatęs, kad ten pietavo TT Kauno kino festivalio vadovė, prieš pat vėlyvąjį “Alps” seansą užsukau į mažą indišką restoraniuką Moksha. Draugišką gurmanų tuziną pasiruošusi priimti erdvė geru oru prasitęsia lauke, bet ne laike. Įšokus kiek po pusės devynių, savininkas perspėjo, kad virtuvė dirba tik iki devynių, bo vėliau neleidžia nei vėdinimo sistema nei ją stebintis kaimynas. Moksha, aišku, ne “Sue’s Indian Raja” (tikriausiai mano mylimiausia vieta Vilniaus mieste), bet čia tas pats, kas lyginti dviratį su obuolių pyragu arba knygą su greituoju ėjimu. Jaukus, labiau provansiškas nei indiškas, nuvylė nebent autentika ir stiliumi nepasižyminčiu, “Dilmah” ženklu pažymėtu, arbatos komplektu (kalbu apie indus – Masala buvo stipri ir gardi). Daug pagrindinio meniu patiekalų yra su vištiena, bet atsirado ir pora vegetariškų: panyras apsivyniojęs špinatais ir aštrūs avinžirniai, kurie draugiško savininko buvo pristatyti palydint minimi apie aštrumą iki ašarų, tad specialiu užsakymu išbandyti švelnesnėje versijoje. Paprasta, išvaizdu, kokybiška, greita. Virtuvė čia pat – nuo kai kurių stalų gali matyti ar virėjas nepila E621. Nepila. Laiko trūkumas neleido išbandyti kažko daugiau, tad beliko tik grynai savo malonumui pavartyti meniu, kuriame akį prigavo bent pora autentiškų indiškų alkoholinių kokteilių. Deja, tą vakarą reikėjo vairuoti, o ne dainuoti, tad atidėjau kitam kartui.
Reziumuojant vis tik 9/10, nes, na, tie “Dilmah” arbatinukas su puodeliais ir vis tik yra kur tobulėti vegetariško meniu link. Nes kol kas, net jeigu būčiau kaunietis, vietą rekomenduočiau, bet pats užsukt dažnai negalėčiau – sveiki, mano vardas Įvairovės Vergas.