Bet tas gi ir be žodžių aišku. Kiek įdomesnis reikalas yra, kaip skirtingose šalyse iš balandžių lesinimo verslas daromas. Pavyzdžiui, Mianmare, Yangone prie pagrindinės eismo arterijos, Sule Paya, keli tipažai kiaurą dieną lesina balandžius ir kiekvienas čia pat gali nusipirkti maišelį maisto tiems šikniams (nors ir ne toje vietoje, bet, jo, apšiko ir mane). Kadangi man labiau patinka šerti žiūrkes ir peles, šio malonumo atsisakiau. Tiesą sakant, atsisakyti net ir negalėjau, nes niekas nesiūlė (foto kažkur buvo, bet dabar ant greitųjų negaliu atrasti).
Kambodžos sostinėje, kur daryta ši nuotrauka, prie balandyno buvau tik kartą, tad neobjektyviai pasakysiu, kad per jėgą lesalo niekas nekiša, bet užteko tik pradėt fotografuot balandžius, kaip prisistatė veikėjas ir pradėjo juos lesint. Nieko nesiūlė, tai kol nepradėjo ir nurūkau tolyn į miesto gilumą.
O štai apie Bangkoką galiu pareikšti visiškai atsakomibingą nuomonę, nes pro balandžių mamą (tikrai ne balandėlę) kartais tekdavo eiti net po 2-3 kart per dieną. Jau iš tolo eidamas šypsais, nes žinai, kad ir vėl netrukus būsi įtrauktas į kokį naują jos fintą bandantį prastumti tau žirniukų, nes bent jau atminties, kad esu nepalaužiamas ji neturėjo. Ir jeigu jums atrodo, kad nepereinant į kitą gatvės pusę (kuri yra baisulinio pločio ir kurios kitoje pusėje man nieko nereikia) galima lengvai išvengti eilinės porcijos balandėlių, jūs giliai klystate. Čia jums ne tuk-tuk’o vairuotojas, kuriam pakanka pasakyti “no”, čia – balandžių motinėlė, gelbėtoją, maitintoja! Pamenu einu kokį trečią kartą. Žinau, kad be staigaus klaidinačio judesioko kojomis nieko nebus, tad prisiartinęs per kokius du metrus staiga klubais ir visu kūnu padarau tai, ką paskutinį kart dariau tik mokykloje, imituojant “Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs” žaidimą – lyg slalome bandau išlvariruoti tarp jos ir kelių jai padedančių priešiškų elementų. Bet, aišku, ana irgi nepėsčia – kaip koks fizrūkas per gyvenimą matęs ir šilto, ir šalto, lygiai taip pat deda kelis užtikrintus žingsnius į priekį ir grūda maišą ėdalo man už kuprinės. Išsisuku paskutinę akimirką, bet su palengvėjimu žvilgtelėjęs atgal, jos veide matau subtitrus: “Aš tave, padla, dar prigausiu”. Beje, to ėdalo kišimas yra vienas iš scam’ų – duoda tarytum nemokamai, kad tik pašertum, bet paskui jau reikia mokėti pasinaudojus akciniu pasiūlymu. Gerai, kai žinai.