Šį kartą labai trumpam savaitgaliui. Daugelis (ne tik vilniečiai) žino “Europos parką” (profilaktiškai parašysim ir apie jį), tačiau “Vilnojos” parkas – neatrasta žemė. O realiai šis mažas stebuklas vos už 15-20 km nuo Vilniaus. Nuorodą apie parką (žemėlapį, istoriją, etc.) rasite įrašo pabaigoje, o aš tik duosiu vieną praktinį patarimą – kai privažiuosit nuorodą rodančią į akmens parką (už 500 m), tai nepatingėkit užvažiuot, atrodytų, gerokai daugiau į kalniuką, kol privažiuosit ne pašonėje esančią mokyklą, bet pamatysit viešbutį ir iš karto bent kelias skulptūras – pirma kelionė ten man vos nepasibaigė grįžimu nieko nepešus.
“Skulptūrų parko “Vilnoja” sėkmę lemia net keletas veiksnių. Tai ir laiku pagimdyta idėja, patraukli parko topografija bei – jau galima drąsiai tvirtinti – pasaulinių įžymybių sukurtos skulptūros. “Vilnojos” akmens skulptūrų parko įkūrėjas Vidmantas Martikonis 2001 metais į pirmąjį granito skulptūrų simpoziumą 4 ha užimančioje teritorijoje sukvietė aštuonis gerai žinomus Lietuvos menininkus, kurių skulptūros pirmosios papuošė parką.
2002-aisiais simpoziumas tapo tarptautiniu, į jį atvykus skulptoriams iš Latvijos, Švedijos, Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos. Šiuo metu skulptūrų parke eksponuojamos virš 40 monumentalių granito skulptūrų, o “Vilnojos” akmens skulptūrų simpoziumuose dalyvavusių menininkų geografija pasiekė atokiausius pasaulio kraštus. „Vilnojos” akmens skulptūrų simpoziumuose apsilankė skulptoriai iš dvidešimties pasaulio šalių.”
Tai, kad šis parkas įsikūręs viešbučio pašonėje, neturėtų gąsdinti – viešbutis gyvena sau, lankytojai – sau. Turint omeny nuostabią gamtą ir puikų orą, galite kad ir visai dienai įsikurti ten ant lieptelio, tabaluoti basomis kojomis ir valgyti iš stebuklingo pikniko krepšio traukiamus sumuštinius. Ne, ne, tikiuos, kad tai netaps piknikų vieta – tie tyliai gyvi akmens kūriniai lyg ir reikalauja erdvės bei laiko, kad juos spėtum prisijaukinti, prakalbinti, pažinti. Šia prasme net džiugu, kad tai šiek tiek paslaptinga vieta ir žmonės netraukia į ją “šniūrais”. Kaip ten bebūtų, man tai buvo malonus atradimas, tad ir kitiems, tikiu, gera valanda šiame parke atneš gerų emocijų, nuotaikų, įspūdžių. Aš čia labai rimtai – jeigu prieš metus kas būtų pasakęs, kad girsiu akmens skulptūrų parką, spjaučiau ant kairiojo bato.
Daugiau informacijos – www.stoneart.lt
_ _ _ _ _
Ieškom žmonių norinčių/ galinčių bent kartą per savaitę prisidėti prie G. turinio (kinas, muzika, kt. kultūros reiškiniai (dailė, šokis, etc.). Jeigu jauti prasmę šioje kultūriškai švietėjiškoje iniciatyvoje – brūkštelk paulius[a]g-taskas.lt
Listopadski
Važiuojant čia, labai patogu / būtina aplankyt Sudervės bažnyčią.
JurgaM.
acha buvus ir as sitame skulpturu parke, bet man ta viesbucio kaimynyste kazkaip trukde isijausti vien i parko gyvenima. nors as buvau ten gal pries tris/keturis metus tai tuomet ten dar daug ka tvarke, gali buti, kad kazkas siandien pasikeite. Visgi kiek buvus akmenu muziejuose, parkuose, geriausia energetika kazkaip jutau Orvidu sodyboje. Net jei tai buvo ziema ir ekskursija vyko visiskai niuriam kontekste, tuscioje visiskai be zmoniu sodyboje, matyt ta aura tokia stipriai teigiama, prasiverzia ir per dumblus ir per sniegus ir t.t..
JurgaM.
Tiesa, važiuojant į tą pačią pusę galima išbandyti ir kitus laisvalaikio leidimo būdus, pavyzdžiui pasivaikčioti Dūkštų ažuolyno (ir ne tik ąžuolyno) pažintiniais takais. Mes kaip tik prieš savaitę išbandėm naujajį Dūkštos pažintinį pėsčiujų taką, tai visai smagiai pasivaikčiojom, susipažindami su pilkapiais, šaltinėliais, vien vyrams ar vien moterims skirtais takais :) Smagu, kad atradom vietų kur prie upės yra įrengtos pavėsinės su staliukais, lauzavietem. viskas sviezia, kol kas tvarkinga ir t.t..
Daugiau apie tai galite rasti čia:
http://www.neriesparkas.lt/
Blogorama #418 : nežinau.lt
[…] Savaitgalio iškylos vieta. Vilniaus apylinkės ne vien Europos parku turtingos. Yra ir, prisipažinsiu, man visiškai negirdėtas, bet intriguojantis Vilnojos parkas. […]
ichmbch
O man Orvidų sodyba sukėlė labai daug neigiamų emocijų. Dar nė vienas mano gyvai matytas žmogaus kūrybos vaisius nebuvo pakrovęs tiek daug neigiamos energijos. Išėjus iš parko buvo tikrai labai didžiulis neigiamas jausmas viduje. Bet gal tai ir yra menas – gebėjimas sukelti gilias emocijas žmoguje (nesvarbu teigiamas ar neigiamas). Tiesa pats buvau vasarą, galbūt žiemą viskas atrodo kitaip.
Vita
grazios nuotraukos, Rymeiki : )
Vita
ir aciu labai laiku ideja trumpajam savaitgaliui ; )
Audrius
Rekomenduoju ten nevažiuoti vasarą ir dar savaitgalį, kai geras oras. Nes prie to viešbučio yra paplūdimys, kuriame tuomet pilna žmonių būna. Klegesys, triukšmas ir tos skulptūros kažkaip tuomet ne į temą gaunasi…
paulius.rymeikis
ech, atrodo užtaikiau gerą laiką – ankstyvą pavasario ryta, kai pagrindiniai “trukdžiai” buvo šimtas tuzinų besiporuojančių varlių :)
jazz
Orvydų sodyba – įdomus ir stulbinantis patyrimas. Iš kur ten „neigiama” energija. VISKAS nepatiks, jei „semsies” būdamas blogoje nuotaikoje…
ichmbch
jazz >>
ei…, nesubanalink taip :)
Čia buvo esmė ne tai, kad patiko ar nepatiko, o mano savijauta, tai, kad išėjęs jaučiausi lyg ką tik išlindęs iš kokios velnio gūštos. Vaikštant ten viskas kvepėjo tokia mistika, viduje net šiek tiek drebulys krėtė.
P.S. Vistiek lieku prie nuomonės, kad menas nebūtinai turi kelti tik geras emocijas.
jazz
…keldamas „blogas, bjaurias” emocijas, jis vis dėlto turi palikti MENO įspūdį, atsiminimą. Išraiškos priemonės ir pobūdis (sakykim, demonstruojant atgrasius vaizdinius) yra tik būdas sąmonėje palikti MENO KŪRINIO asociacijas.
Labai galimas dalykas, jog Orvido darbai gali kelti „juodos mistikos” įspūdį, bet išvadose vis tiek priimi TAI kaip didingą darbą.
maze jota
Wau, geras..
Puikus pasiūlymas ir geras aprašymas, būtinai kada su dviratuku reikės palėkt