Jeigu užmiršti “Soft Cell” “Tainted Love” su kuriuo dažniausiai asocijuojasi Marc Almond, tai užsimerkus prieš akis iškiltų (toks jausmas, kad taip jau rašiau, bet…) scena, kurią nušviečia dviejų prožektorių šviesos – viena sielas kalbinantį Marc’ą, kita – tą, kuris sėdi prie fortepiono.

Ir šį kartą greta Almondo pamatytume Michael Cashmore, vyruką, kuris gal ir neturi kiekvieno melomano kolekcijoje esančio įrašo, tačiau jau spėjo padirbėti ir su David Tibet, ir Nick Cave, ir “Current 93”, o pernai, mini albume “The Snow Abides”, ir su pačiu Antony (iš “…And The Johnsons”). Tęsdamas mini bendradarbiavimų seriją, dviejų dainų (“Gabriel” ir “The Lunatic Lover”), pagal ekscentriško estų (?) grafo Stanislaus Eric Stenbock tekstus, sesijai padėti jis pasikviečia šį kabareto meistrą.

Šilkiniai klavišinių garsai, aksominės gitaros natos ir glostantys styginiai bėga paskui kiekvienos patalpos lubas pakeliantį Marc Almond balsą, o klausytojui belieka laukti vakaro, žmogaus ir vyno.

p.s. nuorodos pasiklausymui – komentaruose.