Galle Fort, saulėlydis

Kuo Šri Lanka (tarpe kitų dalykų) žavi, tai įvairove tokiame mažame plote. Žinau, kad nespėsiu išragauti visos šalies (kai ko nenoriu, kai kas, pavyzdžiui, banginių stebėjimas ne tiek įdomu, kad mokėčiau belekiek pinigų), bet norint, čia yra visko. Vieną dieną šalies aukštumose gali mėgautis kalnų vėsa ir arbatų plantacijomis, kitą šokinėti per bangas šalies rytuose, trečią kultūrintis kelis tūkstančius metų skaičiuojančiuose miestų likučiuose, o ketvirtą jau ramiai plūduriuoti pietiniuose kurortuose. Netoli tų pietinių kurortų esantis Galle miestelis yra kone keisčiausias čia patirtas fenomenas.

Atsiradęs, kaip portugalų uostas, vėliau miestas buvo užimtas olandų ir galiausiai britų. Sunku pasakyti, kiek procentaliai jis turi kiekvienos iš šalių, tačiau Šri Lankos čia – nė kvapo. Jeigu ne “rice&curry” ant kiekvieno kampo, galėtum pagalvoti, jog esi viename iš nuostabių bei tylių europos pajūrio miestelių. Net kainos čia, nors ir nusileidžia Europietiškoms, vis tiek smarkiai lenkia Šri Lankos vidurkį. Žinoma, kai tavo lova stovi UNESCO paveldo sąraše esančiame mieste, kažko panašaus ir gali tikėtis (tiesa, aš vis dar nepamirštu $5 vertų lovų Filipinuose, Batad ryžių terasose).

Gražioji Galle dalis tokia jauki (aplinkui, žinoma, yra ir naujoji Galle dalis, kuri mažai kuo skiriasi nuo kitų mažų miestelių), kad nors iš autobuso čia išlipau jau besileidžiant saulei, spjoviau į tradiciją stogą susirasti dar iki kol šviesu, nes atrodė, kad viskas čia bus daug lengviau ir paprasčiau nei kur kitur (o gal tiesiog jau keliavimo “mozolis” atsirado). Vietiniai ir turistai besileidžiant saulei susispiečia palei forto sienas, kurios skalauja Indijos vandenyną. Pasivaikščiojimas palei jas ir po nediduką miestelį yra pagrininė pramoga čia, nes jokių atskirų išskirtinių objektų miestelis neturi. Vieniems pakanka pusdienio, dienos čia, man ir trys dienos neprailgo.

Pagaliau istorinė vieta, kurioje ne tik galima viską liesti rankomis, bet ir spardyti kojomis. Dar Galle forto apylinkėse galima išvysti: aitvarų laidymą, kriketą, lengvąją atletiką, etc.

Didžiausias ir, tikriausiai, vienintelis Galle minusas – kainos. Apėjęs kelias, neva pigias, galiausiai aptikau “Pedlers inn”, kurie greta tradicinių dviviečių kambarių turėjo ir ketuviečius bei triviečius “dorm” tipo kambarius. Kaina $12 ir už tai gauni Singapūro dorm vietų komfortą. Matosi, kad vieta šviežia, bet man svarbiausia, kad tai pirma mano Šri Lankoje aptikta “dorm” tipo nakvynė ir dar gi tokios kokybės. Ne tai, kad keliaudamas ieškau kažko panašaus, tačiau faktas, jog pasiilgau. Netikėtai čia susipažįstu su nekenčiamiausiu backpakerių atstovu – australiečiu. Jis neatitinka tipiško egocentriško-ekstraverto stereotipo, bet puikiai krenta į kitą prieš kelias dienas sukurtą kateogriją – australiečių-kosmonautų. Čia toks tipažas, kai sunku suvokti ar žmogus ant narkotikų ar tiesiog tuo pačiu metu sugeba būti paraleliniuose pasauliuose. Kaip ten bebūtų, vieną dalyką sunku paneigti – kad ir kaip smagu bebūtų keliauti su žmonėmis panašiais į tave, būtent tokie nukrypimai nuo to, kas tau įprasta, priimtina, sava, palieka gilesnį ir ilgiau išliekantį įspūdį. Nes, na, nors keliauti su antru savimi ir saugiau, bet tikrai ne tiek įdomu. Dar.. Oliveris šiaip jau užsiima muzika (nuo kūrimo iki prodiusavimo, įrašų), su savimi turi mini gitarą, o aš jau kuris laikas visiems pasakojau, kaip pasiilgstu šio namie palikto instrumento. Kaip sakė buvęs pakeleivis ukrainietis, karma šiuose kraštuose veikia itin greitai ir priimu tai, kaip to įrodymą.

Net tokie miesteliai įsileidžia graffiti, jeigu jį daro ne tokie atgrubnagiai, kaip Salmoneliozas.

Tad, jeigu viskas bus pagal planą, vizitą Šri Lankoje užbaigsim kartu ir dar gi tą pačią dieną – kovo 4. Ir nors ir skirtingais lėktuvais, bet net gi išvyksim ten pat – į Chennai, Indija. Tik jau iš ten jis po kelių dienų grįš į Australiją, o aš abiem kojom, rankom ir visa galva nersiu į taip vadinamą “Šri Lanką ant steroidų”.

O baigiant su Galle, tai man ši vieta gerąja prasme priminė Hoi An Vietname. Eismo senamiesčio dalyje nėra, ramu ir tik tiek, kad jeigu Hoi An vakare šviečia ir verda (tiek maisto, tiek žmonių prasme), tai ši vieta išlaiko įprastinį mažų miestelių tempą ir vakarais eina miegoti. Kaip ten bebūtų, susidarau įspūdį, kad šis kampelis Šri Lankoje išgyvena turistinį laikotarpį, tad praleidžiu gražiausius greta esančius pliažus ir jeigu dar turėsiu laiko kokiam, jis bus priešingoje Šri Lankos dalyje.

Daugiau foto iš Galle ČIA.