„Dienos ilgos, bet gyvenimas trumpas“ – tai iš puslapio savipaaiškinačiu pavadinimu http://www.happiness-project.com paimta citata puikiai tinkanti kaip įvadas į debiutantės Mirandos July darbą. Ir, manau, nereikia spėlioti apie ką tai – už visų gražių žodžių slepiasi meilė, mintys apie tą žmogų, noras būt kažkam reikalingu.

everyone-we-know.jpg

Išsiskyręs batų pardavėjas, jį įsimylėjusi drovi menininkė, dvi šešiolikmetės, mergaitė perkanti daiktus savo kraičiui, šmc centro vadovė nuostabiame meno pasaulyje užmiršusi save ir daugybė kitų žmonių ekrane atskleidžia savo istorijas. Visi siekia to paties, bet daro tai savais būdais, turėdami skirtingas patirtis, skirtingas baimes.

Nesunku pastebėti, kad istorija, kurioje visi herojai kažkaip susiję, iš tiesų yra daugybė skirtingų istorijų (apie tą patį). Miranda July tai pasakoja iš įvairaus amžiaus žmonių perspektyvos – nuo 8 metų vaiko, iki 70 senuko. Kas juos visus jungia, tai netobulumas, trapumas. Kiekvieną akimirką gali tikėtis, kad kažkas suklups, suklys, apsiverks. Filme „Aš ir tu, ir kiti“ nėra nė vieno, kuris būtų stiprus – visi jie dar tik ieško to, kas tai suteikia.

Be galo lėtas filmas ir šį įspūdį tik sustiprina pakankamai subtili, šalta, paprasta muzika. Neapleidžia jausmas, kad istorija nėra tiesiog atpasakojama, ji kuriama žiūrovo akyse (Miranda July viename iš interviu lyg ir pripažino, kad scenarijų rašė nežinodama, kur tiksliai viskas nuves, bet kasdien vis naujai kurdama herojų kelionės). Režisierės vizija neliko nepastebėta – tarp 15 tarptautinių prizų yra net 4 Kanų kino festivalio prizai ir specialus „Sundance“ žiuri prizas už „Vizijos originalumą“.

Dar vienas vertingas filmas iš kino platinimo kompanijos „(Kino) Planeta“, bet aklai rekomenduoti kaip „Tamsiaimėlynabeveikjuoda“ nedrįstu. Vis tik čia tipinis indie festivalio „Sundance“ abiturientas dėl lėšų stokos ir „užsakovų“ liberalumo smarkiai besiskiriantis nuo „Holivudo“ bendraamžių.

www.cinema.lt / www.imdb.com / http://www.meandyoumovie.com / trailer’is