Tęsdamas didelio populiarumo sulaukusią temą “30 litrų trims mėnesiams”, pristatau “20 litrų šešiems mėnesiams” (manau, kad jeigu kada kraustysiuos iš Lietuvos, tai, sekant progresą, važiuosiu su “Rimi” mažuoju maišeliu).

Juokingokoji dalis, žinoma, yra anoje temoje randamas sakinys “Dar prieš išvažiuodamas juokavau (o kai ką ir gąsdinau), kad jeigu laiku neateis Columbia Weber River 30 (nes keliavo iš Japonijos), važiuosiu su savo 20L kuprine…”, nes būtent su šia kuprine šį kartą ir išvažiavau.

Neslėpsiu, motyvacija buvo paprasta – ana kuprinė atrodė gražiai tik pilna. O pilna ji būdavo nuo oro uosto arba geležinkelio/autobusų stoties, iki hostelio. Vėliau visur tekdavo trankytis su tokia, tipo nepripūsta pripučiama lėle. Pirkti naują atrodė pižonizmas, tad kreipiausi į savo ištikimą draugę (o, dievai, aš jau net nepamenu, kiek jai metų!) su kuria nesiskiriu 360 dienų per metus. Sakau, jeigu į tave sukišiu viską, ką norėčiau sukišti ir dar tilps o,5l buteliukas vandens (be vandens ten gi nė žingsnio žengt nesinori), važiuojam kartu. Tilpo. Dar tilpo pakelis sausainių ir maišelis su riešutais bei džiovintais abrikosais. Va čia aš sakau yra charakteris! Net ir pačiam kiek netikėtas buvo galutinis vaizdelis, nes iki daiktų atsirinkimo bei pabandymo sukrauti juos į vieną vietą, neprisiruošiau iki paskutinio vidurnakčio.

Kur, kaip dingo 10 litrų? Lyginu nuotraukas ir matau, kad nėra antrų batų (šliopkių). Kol kas pravalas, kad turimi iš pradžių smarkiai nuvylė, bet antros poros dar nė karto nepasigedau. Neliko išorinio kieto disko. Taip, turėti filmus ir muziką atrodė smagu, bet tuos du kartus, kai kažką žiūrėjau anos kelionės metu, tai buvo filmai susirasti jau keliaujant. Jeigu nuotraukos netelpa, pagrindinė priežastis yra jų nesutvarkymas, o ne vietos stoka. Muzikos gi per akis tos, kuri yra mobiliame telefone. Bet kuriuo atveju klausau nebent traukinyje, autobuse ar lėktuve. Garso įrašymo device’ą paimsiu tada, kai išmoksiu fotografuoti, o tada dar ir filmuoti. Nice to have, bet ne tada, kai ant savo pečių. “Southeast Asia on Budget” ir kiti guidebook’ai… Susikroviau į kompiuterį. Rankoje, aišku, patogiau, bet ant pečių ir vėl ne. Atrodytų, didelio čia reikalo, bet šį kartą paėmiau tik pusę laido nuo Mac’o. Kas turi, tas žino, kad pusė laido yra iki blokelio, kita – nuo. Turėti tą trijų metrų “šniūrą”, aišku, labai patogu, bet ir miegoti savo lovoje labai patogu, tik tai nereiškia, kad pradėsiu su savimi tampytis dar ir lovą. Taip ir šiek tiek vietos susitaupo ir nepilni 200 gramų. Kai kalbam apie vagoną, 200 gramų, aišku, nėra daug, bet kai apie 10kg (šiuo atveju nė 7kg) nesveriančią kuprinę, taip tuo balastu ir atsikratai – gramais, milimetrais. Pernai iš Vietnamo, greta kitų dalykų, išsisiunčiau krūvą visokių nuolaidų kortelių, kurios buvo likę piniginėje dar iš Lietuvos, pakabuką, etc., etc., etc. Puf ir nėra puskilogramio. O žiūrėk į pavienius daiktus ir atrodo, kad neverta vargintis…

Ir juokas juokais, bet likę skirtumai – minimalūs. Tai to kremo nėra, tai anas yra. Bet čia kartais ir epizodiniai dalykai. Antai neturiu šį kartą, nors ir mažo, bet vis tik vaistų maišelio. Bet prieš išvykdamas turėjau, alia pamečiau. Tai, jeigu tiesiai-šviesiai, dabar vaizdelis yra toks (tiesa, aną kartą fotografavau viską, šį kartą viską, kas buvo ne ant manęs :D ir ne mano rankoje, t.y. fotoaparatas):

Turinio pagrindas – trys maišai: grožio, visokybių, drabužių. Kartais tik įlekiu į hostelį, ištraukiu tris maišus ir išlekiu tuščia kuprine. Lygiai taip pat dažniausiai ir išvykstu. Įmetu dantų pastą ir šepetuką į vieną jų, sukišu visus tris į, ir atia.

Grožio/sveikatos maišelis: nuo dezodoranto, dantų pastos ir vaško plaukams iki pinceto, žirklučių nagams, nano rankšluosčio, losjono nuo saulės, moskitų nedraugo, Gillette, muilo, etc. Daugelyje šalių galima nusipirkti vienkartines “Dove”, Ariel” dozes (kaina apie 10-15 centų)

Visokybių maišelis: šimtai laidelių, šniūrelių, sąvaržėlių, skuduriukų, pakrovėjų, kodų generatorius, mini štatyvas, papildoma atminties kortelė, papildomas akumuliatorius fotikui ir šiaip visokia smulkmė. Kai ką iš tos krūvos išmečiau beruošdamas fotosesijai, kai kas dar laukia savo eilės. ‘skant every little matters.

Drabužiai: trys poros apatinių, (trys) dvi poros lininių marškinių (visi pirkti UNIQLO Bangkoke baigiant ankstesnę kelionę, vieną porą “dasipirkau” šiemet. Striukė, šortai, papildomi vidpadžiai (buvo dvi poros, bet liko tik neužnešioti originalūs), viena maikutė trumpom rankovėm (nesinešioja man toks dalykas Azijoje, bet keletą kartų džiaugiausi miegodamas) ir galiausiai naujiena, tai – lungi. Mielai nešiočiau, bet nemoku užsirišti, tai ne ką mažiau mielai naudoju, tiek kaip užklotą, tiek, kaip paklodę kartais (čia vienas iš tų mėlynų dalykų mėlynų dalykų jūroje).

Tradiciškai sąrašą tęsia užrašų knygutė, kompiuteris ir papkė dokumentams. “Hindi Phrasebook” paveldėjau iš bendrakeleivio ir jaučiu, kad tampaus tą daiktą be naudos – naudingas jis, bet aš juk vis tiek nenaudosiu. Jau geriau miestą tris kart apsuksiu ir rasiu, kas kalba angliškai, jeigu kažkas ne.

Na, ir čia jau net ne kuprinė, bet esminius dalykus turiu prie savęs – piniginėje ant juosmens. Ten ir pasas, ir piniginė, ir fotoaparatas, ir Kindle skaityklė ir telefonas. Būt gerai, kad šito nieks nenumautų keliaujant :)

Beje, į kelionę išvykau be KINDLE PAPERWHITE ir nors dėl n priežasčių išlieku dabartinio prietaiso skeptiku, kelionėje tai negalioja – baisiai patogus dalykas. Bet kokia knyga, bet kuriuo metu, prie bet kokio apšvietimo (tiek šviečiant į ekraną saulei, tiek sėdint apverktinai apšviestame hostelio kambariuke). Tame tarpe ir guidebook’ai yra čia.

Tai tiek ašarų šį kartą. Tiesa, mačiau savo kuprinę pirkti Singapūre ir vis dar kartais pasvarstau, jog reikėjo nusipirkti naują. Vis tik šiai jau kokie 3-5 metai (manau), kas jau yra amžius kasdiena drožiamam daiktui. Ką jau bekalbėti apie apkrovas, kurias tenka pakelti kelionės metu. Poroje vietų ji jau taisyta, iš vieno bereikalingo medžiagos gabalo, kuris buvo kuprinės nugarinėje pusėje meistrai sumeistravo man kišenėlę vandeniui (čia gi ne Azijietiško miesto kuprinė – nebuvo). Bet paskui galvoju, ai, kai jau truks per pusę vidury gatvės, tai ir nusipirksiu naują – ką čia gadinti naują daiktą tokioje kelionėje. Kol tarnauja, tegu dar patarnauja.

Kuprinė: Herschel Pop Quiz.

Normalių žmonių kuprinė ir kitų žmonių kuprinė.