„Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą,
pagal savo paveikslą kūrė jį; vyrą ir
moterį; sukūrė juos“ (Pr 1, 27)

Norėjau pradėti citata apie tai, kaip Dievas iš nieko sukūrė žemę ir, kad, galbūt, jis vienintelis pretenduoja būti originaliu kūrėju, bet štai, pasirodo, kad žmogus nebuvo originalus jo kūrinys – nukopijavo pagal savo paveikslą. Šiame kontekste prisimenu Freken Bok iš “Karlsono”, kuri pastebėjusi, jog televiziją rodo sukčius, retoriškai klausė: Kuo aš blogesnė?” Man gi norisi klausti: Kuo aš geresnis ir ar turėčiau tokiu būti?

Su kolegom kartais juokaujam, jog “Dansu Dansu” šūkis galėtų būti “Sparčiausia plagijuotų darbų paieškos sistema”. Iš ties, kartais valandų valandom gali ieškoti ar tavo idėja dar nebuvo įgyvendinta (ir nerasti), tačiau tai nereiškia, jog kolektyvinė DD sąmonė neištrauks gėdos per 0,000013 sekundės. Nepaslaptis, jog šis įrašas buvo paskatintas Naujojo cirko savaitgalio reklamos su verkiančiais vaikais. Pamatęs jį mieste, nutariau, kad štai pagaliau turiu iliustraciją seniai gimusiai temai, tačiau leidau jai pirma nugyventi savo gyvenimą paterštai skaitytoju meile ir mėšlu.
jill

Viduryje esanti Jill Greenberg nuotrauka iš serijos End Times 2006 metais sukėlė nemažai šnekų. Ne tik todėl, kad tai buvo Bušo administracijos ir krikščioniško fundamentalizmo kritika (už panašius taikinius, grupės “Pussy Riot” narės Rusijoje atlikinėja bausmę kalėjime), bet ir dėl fotosesijos metu naudotų metodų, kai vaikui iš pradžių duodamas koks žaislas ar saldainis, o vėliau atimamas – kad ašaros rastųsi ir būtų, kuo nuoširdesnės. Tai nebuvo tiesiog verkiančių vaikų nuotraukos, už to buvo konkreti žinia, tačiau atmintyje šios nuotraukos daug kam įstrigo dėl emocijos ir stilistikos. Lietuvoje ir Švedijoje darytose reklamose akivaizdi Jill Greenberg įtaka. More