Lietuvos laukia išskirtinis muzikos festivalis, kurį, gali būti, nemaža dalis bandys ignoruoti. Kaip, kad ignoravo (ar net savo pavyzdžiu pasiremdamas galiu pasakyti nepastebėjo) ir ne vienerius metus vykstantį šiuolaikinės muzikos festivalį “Gaida”, gailėjosi (tikiuosi) praleidę Steve Reich ir Michael Nyman…

Šiemet situacija tampa dar labiau komplikuota (tiems, kurie bandys ignoruoti), nes su “Gaidos” vėliava į Lietuvą atkeliauja tai, kas muzikos pasasaulyje lyginama kone su Olimpinėmis žaidynėmis sporte (ne, Roskilde yra ne tai) – Pasaulio muzikos dienos. Šis renginys, prasidėjęs dar senojo amžiaus metais ir nevykęs tik karo metu, tęsiasi iki šiol. Nepavyko Lietuvai jo rezervuotis 2009, valstybės vardo minėjimo tūkstantmečio bei Vilniaus – Europos kultūros sostinės metams, bet nuo to renginys nė kiek nesuprastėja.

Nors “Pasaulio muzikos dienos” žiniasklaidai buvo pristatytos tik rugsėjo 30 d., jau tada, pristatydamas kai kuriuos renginius, G. Kėvišas juokavo: “Kai kas savo renginį šiemet reklamavo šūkiu bilietų dar yra. Tai štai į operą “Meilė ir kiti demonai” bilietų jau nėra”. Kai gyveni tame pasaulyje, kuriame dažniau esi atakuojamas informacija, kuri skirta masėms (tokios skleidimas bent atsiperka), kartais sunku suvokti kaip aukštai Lietuva yra vertinama šiuolaikinės, modernios, klasikinės, jazz muzikos pasauliuose. Tai, kad Lietuvoje vyks tokio lygio renginys – tiesioginė tokio vertinimo pasėkmė. O bendrais bruožais “Pasaulio muzikos dienų” programoje matysite…

Festivalio tema – InBetween (buvimas tarp įvairių reiškinių, jų sąveikoje) deklaruoja atvirumą įvairiems požiūriams ir idėjoms: festivalyje pristatoma kūryba, peržengianti žanrų, tradicijų, meno formų ar jo vartojimo įpročių ribas, o pati programa siekia atspindėti renginių kultūrinę bei socialinę įvairovę.

Spalio 24 – lapkričio 8 dienomis vyksiančios „Pasaulio muzikos dienos” vilniečiams bei miesto svečiams pristatys pačių įvairiausių žanrų renginius, pateiks plačiausią iki šiol regėtą šiuolaikinės muzikos spektrą – nuo simfoninės iki elektroninės muzikos, nuo didžėjų pasirodymų iki šiuolaikinės operos. Festivalio deklaruojamą atvirumą įvairiems požiūriams ir idėjoms atspindės ne tik renginių įvairovė, bet ir jų gausa. Kiekvieną dieną klausytojams bus pateikta galimybė rinktis aplankyti ne vieną, o du, tris ar net keturis renginius.

Festivalio kokybę garantuos geriausi Lietuvos muzikai ir pasaulinio garso atlikėjai. Būtent aukščiausio lygio atikimo kokybė ir meistrystė, šiuolaikinės muzikos interpretavimo patirtis, atlikėjiškas azartas ir aistra – išskirtinis „Pasaulio muzikos dienų 2008″ bruožas.

Neabejotinas festivalio akcentas – kviestinių kompozitorių, pripažintų Europos muzikos meistrų – brito Jonathano Harvey‘us ir vengro Peterio Eötvöso – kūryba, atliekama žymiausių pasaulio atlikėjų.

Pirmą kartą Lietuvos festivalių istorijoje nuskambės užsienio autoriui užsakyto kūrinio premjera (spalio 26 d.) – tai garsaus dabarties britų kompozitoriaus Jonathano Harvey‘aus opusas unikaliam violončelių oktetui „Conjunto Iberico” (Olandija-Ispanija). Be to, portretinį Harvey‘aus koncertą surengs vienas geriausių chorų Europoje – Latvijos radijo choras ir žymus britų dirigentas Jamesas Woodas (spalio 31 d.), o elektroninės šio kompozitoriaus kūrybos aspektą atskleis audiovizualinė instaliacija „Mortuos Plango, Vivos Voco” (spalio 25, 26 d.).

Jonathanas Harvey’us (g. 1939) – vienas iš Europos naujosios muzikos lyderių, ypač pasižymėjęs elektroakustinės muzikos srityje, savo kūryboje apjungęs Rytų filosofijos ir Vakarų krikščionybės idėjas. Tad nuolatinis Harvey’aus dėmesys dvasingumui, jo atvirumas lydės festivalio klausytojus muzikinėje kelionėje nuo Tibeto aukštumų iki Anglijos katedrų.

Tuo tarpu kultinį šių dienų vengrų kilmės kompozitorių Peterį Eötvösą festivalio publika išvys ir kaip kompozitorių, ir kaip dirigentą – pripažintas Europos interpretuotojas diriguos festivalio atidarymo koncertui (spalio 24 d.), kurio įspūdingą programą jis parengs su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Neabejotinu šio koncerto akcentu taps trimitininko virtuozo Hakano Hardenbergerio pasirodymas, kurį dienraštis „The Times” yra įvertinęs kaip „geriausią planetos trimitininką”.

Peterį Eötvösą dirigento vaidmenyje išvysime ir spalio 26 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kur koncertuos ilgametis europinio avangardo lyderis, garsusis muzikos kolektyvas iš Vokietijos „Ensemble Modern”. Šio koncerto programa atspindės ansamblio filosofiją: viena vertus, kone perfekcionistiniu lygiu pateikti pripažintų moderniosios muzikos meistrų kūrybą, kita vertus, sudominti publiką naujais, nežinomais vardais. Koncerto klausytojai išgirs ir kompozitorių iš mums ypač tolimų kraštų – Australijos ir Malaizijos kūrybą. Koncerte su žymiuoju ansambliu pasirodys dainininkė sopranas Barbara Hanigan – viena įspūdingiausių šių dienų muzikos interpretatorių.

Didieji festivalio akcentai – tai muzikinio teatro superprojektai, išsiskiriantys aukščiausio lygio kūrybinėmis pajėgomis ir daugiafunkcine realizacija.

Pirmą kartą Lietuvoje statoma nauja šiuolaikinė užsienio autoriaus opera, Peterio Eötvöso „Meilė ir kiti demonai” pagal Gabrielio Garcia Marquezo romaną. Tai – bendras prestižinio Glyndebourne operos festivalio (Jungtinė Karalystė), LNOBT ir „Pasaulio muzikos dienų 2008″ pastatymas (lapkričio 7, 8 d.).

Spalio 28 ir 29 dienomis teatras Vidy Lausanne (Šveicarija) parodys geriausią savo paskutinio dešimtmečio projektą – kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso muzikinio teatro spektaklį „Eraritjaritjaka – museé des phrases”. Pelnęs net 6 europinius apdovanojimus, pripažintas geriausiu teatro Vidy Lausanne paskutinio dešimtmečio pastatymu, šis įspūdingas muzikinio teatro spektaklis sukurtas pagal Nobelio premijos laureato, Bulgarijoje gimusio žydų sefardų palikuonio Eliaso Canetti (1905-1994) autobiografinius tekstus. Spektaklį atlieka žymus prancūzų aktorius André Wilmsas ir garsusis „Mondriaan” styginių kvartetas iš Amsterdamo.

Menų sąveikos ir netradicinių erdvių gerbėjus turėtų sudominti festivalio „tranzitinės” programos: visų pirma, tai specialus Vėlinių „muzikos miestui” projektas – grandiozinio Onutės Narbutaitės kūrinio „Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai”, atliekamo vienu metu 7 chorų skirtingose Vilniaus sakralinėse erdvėse, premjera (lapkričio 1, 2 d.). Taip pat numatyta originali šiuolaikinės muzikos „užstalės” programa „Procession” – daugiau nei 5 valandas truksiančios klausymosi puotos dalyviai šeštadienio vakarą iki išnaktų galės klausytis specialiai atrinktų įvairių pasaulio šalių kompozitorių kūrinių bei čia pat vaišintis kulinarinio paveldo gėrybėmis (spalio 25 d.). Tranzito arba žinios perdavimo, bendravimo idėją atspindės ir XX a. klasikos šedevro – Luciano Berio kūrinio „Laborintus II” – atlikimas (lapkričio 4 d.). Tai projektas, įtraukiantis ir džiazo improvizacijas, ir 7-ojo dešimtmečio italų kino filmų muziką, grojamą DJ Florintintino.

Vis dėlto greta netradicinių projektų vyks ir solidūs filharmoniniai koncertai (gros Lietuvos valstybinis ir Nacionalinis simfoniniai orkestrai, Lietuvos kamerinis orkestras, Kremerata Baltica), nors ir jų programos paveiktos festivalio temos InBetween – skirtingų reiškinių sąveikos. Pvz., spalio 25 d. LNSO programoje skambės garsiosios György Ligeti „Atmosferos” ir jų elektroakustinė Vytauto V. Jurgučio versija, o kultinio nūdienos amerikiečių kompozitoriaus Johno Adamso fortepijoninio koncerto „Century Rolls” premjerą Lietuvoje atliks Petras Geniušas.

Kita puiki „Pasaulio muzikos dienų” tradicija – tai galimybė festivalį rengiančiai šaliai pristatyti gausiai tarptautinei auditorijai savo muzikinę kultūrą tiek atlikėjų, tiek kūrybos požiūriu. Tad festivalio programoje – 17 lietuvių autorių kūrinių, iš kurių 9 specialiai kuriami festivalio užsakymu, o 8 yra anksčiau sukurti ir pripažintais tapę opusai (tokie kaip Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos” arba Gintaro Sodeikos „Garso ontologija Nr. 2″).

Festivalio programą dar labiau praturtina tokie intriguojantys projektai kaip vieno geriausių pasaulio mušamųjų ansamblių „Les Percussions de Strasbourg” („Strasbūro mušamieji”) koncertas (spalio 30 d.), originalumu garsėjančio anglų ansamblio „Apartment House” programa fluxus su Jurgio Mačiūno ir Ryčio Mažulio kūriniais (lapkričio 5 d.), vieno iš Vilniaus džiazo mokyklos kūrėjų Vladimiro Tarasovo ir intuityviosios muzikos „grandų” Lauren Newton (balsas, JAV) bei Dror Feiler (saksofonai, Švedija) bei XX a. muzikos diktatoriaus Karlheinzo Stockhauseno 80-mečiui skirtas „Ensemble für Intuitive Musik” koncertas (lapkričio 6 d.).

Įspūdingame festivalio uždarymo vakare (lapkričio 7 d.) gyvą pasirodymą surengs vienas žymiausių britų klubinės eksperimentinės muzikos atstovų – Scanner (Robin Rimbaud). Tarptautinį pripažinimą jam pelnė drąsūs ieškojimai ir originalūs sprendimai, remiksuojant Aphex Twin, Bjork ar Stockhauseno muziką. Scanneris bendradarbiauja su tokiais menininkais kaip Radiohead, Laurie Anderson, kompozitoriais Michaelu Nymanu, Lucu Ferrari ir kitais.

Bilietus į visus kitus „Pasaulio muzikos dienų 2008″ koncertus platina BILIETAI LT. Informacija ir bilietų rezervacija telefonu 118 (1.50 Lt/min.). Interneto svetainėse www.wmd2008.org ir www.vilniusfestivals.lt galima išsamiau susipažinti su visa festivalio programa.