Banaue – nedidukas miestas Filipinuose. Nedidukas, bet reikšmingas, nes būtent šiose apylinkėse yra į UNESCO paveldo fondą įrašytos ryžių terasos, nuo čia prasideda žygiai link Batad arba kitų aplinkinių kaimų bei gyvenviečių. Man visos kelionės metu tai buvo keisčiausias kelionės taškas, nes taip ir nesupratau kur, kaip, kada važiuoti, kiek kur verta likti ir į kur keliauti paskui. Trumpai atsakant į šią dalį – jeigu turit tam dvi-tris dienas, (iš kur tik norit) atvykit į Banaue, o iš ten jau į Batad. Turit daugiau – eikit pasivaikščioti nuo to paties Banaue iki Batad. Dvi, trys dienos – viskas pagal skonį, bet užbėgdamas įvykiams už akių galiu pasakyti, kad neatrodo, jog gali būti per daug.
Mano kelionė link Banaue prasidėjo Sagada. Ir, kaip jau kažkur minėjau, jeigu iki šiol kelionė ėjosi supersklandžiai, nuo šiol, galima sakyti, kad tiesiog gerai. Nes Sagadoje pinigai artėjo į finišo tiesiąją, tad reikėjo pasirūpinti nauja injekcija.
Prieš išvykdamas į Bontoc (ten persėdimas į Banaue), užsuku į vietinį banką ir paaiškėja, kad ATM aparatas ten jau savaitė, kaip neveikia. OK, galvoju, visi bet kuriuo atveju sako, kad prieš vykdami pasipildykit piniginę Bontoc’e.
Bontoce paklausiu kiek liko iki kiti autobusiuko išvykimo ir nulekiu iki PNB (Philippines National Bank). Paaiškėja, kad neveikia ir jų ATM. Kadangi nebuvau užsiprogramavęs, jog “dabar arba niekada”, lekiu iki autobusiuko ir išlekiu į Banaue.
Banaue iš karto nusiperku atgalinį bilietą kelionei į Manilą (ne visada, bet dažniausiai rekomenduojama tą padaryti prieš vykstant į Batad) ir akyse iškyla “Rough Guide” matytos eilutės, jog šiame mieste ATM aparato nėra.
Galvoje chaosas, kuriame neišryškėja joks pragmatiškesnis sprendimas. Ir nereikia, nes prieš akis matau – užrašas ATM.
Kvailiams sekasi, galvoju. Įlekiu į ATM budelę ir paaiškėja, jog nesiseka – neveikia ir tas. Bet faktas, jog ATM jau yra ir šiame mieste.
Skambinu aptarnaujančiai tarnybai, klausiu ar veiks šiandien ir pažada, kad veiks.
Grįžtu po poros valandų ir tikrai – veikia. Uch.
Pasirodo, kad tik atrodo, jog veikia, nes pinigų vis tiek neduoda. Skambinu vėl ir žada, jog veiks dar šiandien, siunčia dabar meistrą. Nyx…ja jie neatsiunčia.
Į Bontoc galiu lėkti, kad ir tuoj pat, bet viešas transportas darbą jau baigė, o privatus kainuotų fortūną, juoba kas gali garantuoti, kad jau veiks ten?
Vienžo, kišenėje 220 pesų, kas yra penki doleriai, tai yra neužtenka net nakvynei. Vis tik susirandu “skylę” už 300, kur dar prieš mano spektaklį “sumokėsiu vėliau”, jie patys pasiūlo susimokėti išsiregistruojant.
Nulekiu iki vietinės kepyklėlės, kur sukertu tris bandeles ir pyrago gabalą už kokius 27 pesus – nieko daugiau negaliu sau leisti, nes nežinau, kiek kainuos rytdienos kelionė (jeigu prireiks) iki ATM Bontoc’e.
Sukirtęs dar kartą patikrinu ATM ir nieko nepešęs dar prieš devynias neriu į lovą – veikti vis tiek nėra kas, tad geriau atsikelsiu anksčiau ir sulakstysiu, kur reikia, nes realiai jau dieną prieš planavau būti Batad’e, tad užtempti dar vieną dieną jau tiesiog nebegaliu, jeigu noriu ką nors pamatyti.
Dar kartą paskaitau kelionių gidus. Lonely planet sako, kad jeigu jau visai šakės ir užstrigot be pinigų, yra bankomatas Lagawe miestelyje už 25km.
Atsikeliu šeštą, bet pirmas busiukas link Lagawe pajuda tik apie aštuonias (pas juos pirmoj vietoj yra autobusiuko užpildymas ir jau tik paskui grafikas, kai reikia spręsti, kada pajudėsim).
Dar prieš devynias esu prie PNB poskyrio, bet jis veikia tik nuo 9.
Išsiaiškinu, kad yra kitas ATM, kito banko. Nulekiu iki to, kuris jau veikia, bet pinigų neduoda. Klausiu prie jo budinčio pareigūno kame problema ir gaunu elementarų atsakymą – tarptautinių kortelių nepriimam, tik vietines. O kaip dėl PNB?, – klausiu. Tas pats, – atsako.
Nu c’mon, netikiu, gi tarptautinis gidas sako, kad veikia. Nulekiu iki PNB – kaip tik prie mano akių atidaro tiek banką, tiek šalia esančią budelę.
Prieinu, o ten užrašas – “dėl techninių kliūčių offline”. Vietinė prieš mane stovėjusi moteriškė besipiktindama mauna šalin, o aš vidun, nes manęs jau niekas nebesustabdys.
Įkišu, PIN, suma ir tas garsas – pinigų skaičiavimo garsas. Dieve… Tai kaip Jeff Buckley, Radiohead ir R.E.M., Arcade Fire ir Smashing Pumpkins “Greatest Hits” atliekami puikiai įgarsintame stadione. Ne – geriau.
Lieka jau tik grįžimo atgal formalumai, tad apie juos kitame įraše jau apie ryžių terasas, tačiau baigiant… Visada sakiau, kad reikia atsargai kur nors turėti bent $100. No matter what. Išsikeisti pinigus, kad ir mažiau palankiu kursu gali bet kur ir bet kada. Bet ne – išsikeičiau tuose pačiuose Filipinuose, kai paryčiais nė vienas ATM aparatas nenorėjo aptarnauti nė vienos iš mano kortelių. Paskui jau eiti ir kažkur pirkti dolerius atrodė keista.
Aišku, atvejis čia iš retų, kai tu trijuose miestuose iš eilės negali pasinaudoti ATM aparatu, bet būna. Tiesa, visada yra “Western Union”, kuris kiek žinau veikia be priekaištų, tad visada galima sulaukti greitai suvaikštančių pinigų iš giminaičių gimtinėje, bet ir tie – netikrinau, bet tikėtina, jog, kaip ir bankai savaitgaliais, gali neveikti. Beje, tarkim tas pats PNB Lagawe miestelyje – ATM mašina veikia tik tada, kai veikia bankas. O savaitgalį bankas neveikia.
Pradžiai tiek. Dabar bandysiu aiškintis ar prieš savaitę pirkas lėktuvo bilietas rytdienai jau yra mano, nes kompanija, taip ir neatsiunčia jokio patvirtinimo, o į e-laiškus nereaguoja.
Kaip teigiame oficialiame Filipinų turizmo šūkyje: It’s more fun in Philippines. Kur jau čia besiginčysi.