Atrasti, jog kitos agentūros darbas iš tiesų nėra jau toks labai originalus, būna smagu. Bet ar idėja vogta, ar netyčiukas ar tiesiog sutapimas – žino tik pats kūrėjas. Visi reklamšikai žiūri tų pačių festivalių nugalėtojų darbus, skaito tuos pačius žurnalus, knygas, tad nenuostabu, jog po kurio laiko kažkieno daryta idėja nugrimzta į pasamonę ir iškyla, kaip tavo paties. Iki šiol atsimenu, kaip buvęs kolega paskambino papasakot apie sugalvotą idėją ir paklaust ar jos dar nėra kas daręs – iš ties, reikia visiškai nedegt darbu ir neturėt ambicijų, jog mėgautumeis “copy-paste” procesu.

Pamenu prieš šventes į @dansu.lt buvom gavę žinutę apie “Europoje” vykusią “Gerumo karvučių” akciją. Mums rašęs žmogus užsiminė, kad patys norėjo į Lietuvą atvežti “Cow Parade”, kas yra licenzijuotas produktas. Negali sakyti, kad tokių karvučių idėja yra “top of mind” – gimusi keliose galvose vienu metu.

O prieš savaitę gavom ir dar vieną laišką, kurios autorė rašo:
Lapkričio gale Všį ……. (kuriai priklausau ir aš) organizavo kvapų parodą “Rožių sodas” Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros galerijoje. Paroda susilaukė didelio dėmesio, nes tai pirma kvapų paroda Lietuvoje. Prieš savaitę į mus kreipėsi vienos reklamos agentūros žmonės (UAB …..) prašydami įgyvendinti identišką projektą viename prekybos centre. Mes atsisakėme argumentuodami tuo, kad parodos olfaktoriniai niuansai neleidžia jos įgyvendinti prekybos centre, be to tai mūsų autorinis darbas ir mes savęs nenorime tapatinti su prekybos centro veiklom. Ketvirtadienį spaudoje pasirodo pranešimai apie rengiamą kvapų parodą Akropolyje, kurios struktūra ir vizualiai aspektai primena mūsiškę. Pranešimo teksto dalis primena mūsiškį skirtą spaudai, o viena pastraipa nukopijuota iš mano rašyto teksto.

Vėl gi, ne tik, kad idėja, vizualinis įgyvendinimas panašūs, bet minimos reklamos agentūros žmonės kreipdamiesi į “Rožių sodas” organizatorius lyg ir pripažįsta, jog tai ne jų sugalvotas projektas, tačiau negavę sutikimo jį įgyvendina patys. Lyginant “Rožių sodo” ir “To kito projekto” pranešimus spaudai darosi net nesmagu už šitos rinkos žaidėjus.

Nežinom visų šių projektų detalių, nedarėm žurnalistinio tyrimo (už ką iš kart atsiprašom mūsų reiklių skaitytojų), bet kartais tikrai kyla eretiška mintis, jog gal Lietuvoje vertėtų atidaryti agentūra, kurios pozicionavimas būtų “vagystės būdu pigiai adaptuojame geras idėjas”? Ar taip yra dėl nesugebėjimo sugeneruoti originalių idėjų ar tai skatina pats klientas (“padarykit mums taip, kaip tie darė…”)?

Vis tik viena yra inspiruotis idėjomis iš kino, perkeliant jas į teatrą, reklamą ir visai kas kita, kai idėjos viename spektaklyje persikelia į kitą, arba iš vienos reklamos peršoka į kitą.