Herbert – “Scale” [2006]
K7/ 2006 05 29
Besiginčijant ar “Radiohead” albumas “Kid A” yra elektronika, svarstant ar Sufjanas Stevensas neišsisems su konceptualiais JAV valstijoms dedikuojamais albumais ir prisimenant, kad pernykštis prisipažinimas, jog “Plat Du Jour” veža, sulaukė skeptiškų kai kurių pažįstamų reakcijų…
Iš kelių mėnesių senumo archyvo keliu Matthew Herberto (ant viršelio – tiesiog Herberto) bylą. Įdomus jis jau vien savo muzikos kūrimo filosofija-manifestu – “P.C.C.O.M“. Klausai ir gali būti tikras, kad tavo ausyse – originalių, unikalių garsų rinkinys. Žinoma, tai tik sausa statistika, bet… 732 – būtent tiek “samplų” šaltinių panaudota “Scale”. Vien tik kūrinyje “Just once” “galima” išgirsti 177-ias fanų autoatsakiklyje paliktas žinutes. O kur dar mušamųjų sekcijos įrašytos oro balione ar 100 mylių per valandą lekiančiame automobilyje? Balaganas? – Niekaip! Neskaitęs išpažinties stiliaus interviu vargiai galėtum identifikuoti čia esančią mišrainę. Garsai įvilkti ir papildo pakankamai popsiškai skambantį electro-house-dance-jazz darbą. Dar pridėkim ilgametės partnerės Dani Siciliano vokalą (ei, kas jums visiems nutiko – berods “house” liūne besitaškiusi amerikietė rugpjūti žada kone akustinį albumą) ar simfoninio orkestro aranžuotes ir albumas tiesiog slysta širdies ir kojų link. “Garsai nėra svarbūs, jie tiesiog yra” – sako Matthew Herbertas ir tuo pačiu keikia muzikos kritikus, kurie “Plat Du Jour” garsuose neįžiūrėjo turinio. Tai antra įdomioji Herberto pusė. Konkrečiai – atviras požiūrio į pasaulį, muziką deklaravimas. “Plat Du Jour” buvo nukreiptas prieš vartotojiškumą, tai kuriančius gigantus ir pan. “Tai” reikėjo išgirsti. “Scale” – tyliai politiškas. Jo paties žodžiais: “Vien “Starbucks” vardo minėjimas būtų lyg mano muzikos teršimas. Noriu, kad tekstai būtų daugiau emocinis atsakas į istorijas, įvykius, o ne jų atpasakojimas”.
Gali nemėgti “Scale”, nes jis per daug popsiškas, taigi ir klausomas, gali ieškoti, kur Matthew paslėpė garsą įrašytą dvylikoje užsitrenkiančių karstų, o gali tiesiog mėgautis. “If you hate the destination, enjoy the journey cause you can’t get off.” iš “Moving Like a Train” skamba lyg puikus pasiūlymas.
http://www.herbert-scale.com/
Susipažinimui: http://www.marvel-design.com/nouk/Herbert%20-%20Scale%20%5b2006%5d.rar
girdejau, grazu.
na, dani siciliano yra ir herbert’o zmona, jei ka. be to, jau yra viena solini albuma 2004-aisiais isleidusi (aisku, prodiusavo herbert’as).
toje vietoje akcentas buvo “ant” elektronines muz. atlikeju, kurie solinius daro akustiniais.. beth gibbons, lou rhodes, o dabar dar ir dani.. tiesa, pastarosios antro albumo dar reikia sulaukt.
jei ka, as tik priduriau tas akivaizdzias tiesas, kuriu tu nepaminejai. tarp kitko, nezinojau, kad dani darys akustini. gal turi kokia nuoroda apie tai?
ne, neturiu.. gal net ir paveda atmintis. bet minejo, kad bus akustines gitaros su lengvais “touches” of electronica.
ai, nu kazka radau tame paciame PF:
“Slappers, Siciliano’s follow-up to 2004’s Likes…, will be released September 19 on !K7. According to a press release, the album “isn’t a techno record or a dance record. Slappers is comparable to a singer-songwriter record written on the strings of a guitar, but like innovators before her, Dani prefers the 0s and 1s of electronics to balance out her voice and give the album a singular feel… Dani did much of the production herself, but… Herbert shared some of the production duties.”
yeah, labai panasu i tai, ka as skaiciau tik.. ten nebuvo konkrecios datos, o minimas rugpjutis.
balaganas – visai teisingas apibudinimas. semplu kratinys ir tiek.
ir kas is to? duok betkokiai laboratorinei bezdzionei kruva semplu – padarytu toki pati “sedevra”. o kiekvienas megejas is kruvos semplu sukurtu ir kazka bent siektiek panasaus i muzika. o juk esme ne kiekybeje, o kokybeje.
oi, pape, pape.. taip blogai, kad net nera jegu kontraargumentuoti.. gal galetum pateikt kokiu 3 panasia technika padarytu albumu pavadinimus, kurie butu neikandami laboratorinems bezdzionems?
dejau as ant tokios ar panasios “technikos”. semplus vartoja dauguma muzikos kureju, tik klausimas, kaip.
prisirinkti is bet kur kruva visokiu garsu ar balsu is senu TV ar filmu, ir, atsitiktine tvarka visus ismecius Acid’o (ar kokios kitos, “profisionalesnes”, programos) lange, pavadinti rezultata muzika – daug sugebejimo tikrai nereikia. kate, perbegusi per klaviatura, irgi sukurtu tokiu sedevru.
tik juokinga, nors ir visai nestebina, kai kokie pitchforko snobai uzkerta tokiam darbui auksciausia ivertinima.
o tie visi didziavimaisi kiekybe (700-kazkiek) primena paaugliskus pimpaliuku matavimusis. atsimenu, ir musiskiai EXEM, pries desimt metu isleistame albume “Atlanta”, panasiai gyresi (va, susiradau sandeliuke apdulkejusia kasete – “buvo panaudota daugiau negu 100Mb semplerio garsu, taip pat buvo naudojamasi 6 gigabaitu apimeties semplerio biblioteka, perklausyta daugiau negu 300 DJ kompoziciju”), bet albumas nuo to geresnis nepasidaro (nors, kiek prisimenu, tas buvo visai neblogas).
exem ‘atlanta’, man – vienas 20 geriausiu lietuvisku albumu, tad.. ;) vis tik laikaus nuomones, kad visi herberto darbai yra tikrai vyke ;) daugiau ar maziau.
gal kas turite or. CD? kokie ten geriai knyguteje? kiek detaliai yra apie samplus, ju kilme ir konkretu panaudojima kuriny?
as neturiu – kai ziurejau, ebay dar buvo per brangu. zinau tik tiek, kad siame cd tikrai nebus parasyta kas ir kur panaudota – ta galima ishskaityti ir apzvalgoje. o kai kuriuos dalykus ras.. ar net jis pats kalba nurodytame puslapyje ;)
zinau, kad daug kur kalba ir net gyvai rodo :) bet va kas toj knygutej tuomet? ai, isimesiu i krepsi… gal blogiau nebus ;)
gal kur popigiau radai?
ten pat radau varianta uz 12 usd…
toks kritiskas jausmas aplanke – klausantis neseniai isleisto Pieno lazeriu darbo, puikiai matosi ko siems pritruko… ju garsai (nelieciu vokalu) tapo dar labiau artificial, nei man patikusiam Voyage. o stai tokie kurybiskai ispruse asmenys kaip Matthew nori nenori mano galvoj set’ina visiskai nauja savo zanro (ir bet kuriems pretenduojantiems i ji) kartele… hm jo, Herberta suzavetu lazeriu vokalistes :)
tas bezdzione? :)))
oki, as irgi isimeciau i vezimeli :) paziuresim kas greiciau gaus :-]
Gal kas pasidalintu tais naujaisiais Pieno Lazeriais, kad jau desto vertinimus?..
forume.. ;)
kas forume? kazkaip itartinai jis pridveses, jau lyg ir kuri laika veikia, bet temu kaip nera taip nera… kita vertus manau ir dubliuojasi jis biski su visu situo blog’u: cia albumai ir ten albumai, cia renginiai ir ten,..
tekstai bloge turi tureti nors minimalu kokybes atspalvi, o forume galima rasyti ir keliais sakiniai, klausti, etc. pasidarot tema “nuorodos i naujus albumus” ar pan. ir deliojat jeigu ka randat – kur dubliavimasis?
o del visu tu “temu kaip nera taip nera”, tai galiu pasakyti tik viena – eikit nx. yra forumas, tad ir kurpkit jeigu jums ko nors reikia. jeigu nekuriat – reiskia, kad nereikia. naxliebnikai.. bile tik gaut, imt.. o patys duot nenorit?
pats ir eik nx, jei nesugebi normaliai argumentuotai paaiškinti, o tik siuntinėjimais geras ir gražus.
nera cia ka aiskint, arba rasom temas i foruma arba ne. Jei nerasom ir dar skundziames, einam nx, jei rasom ir nesiskundziam, nx neinam.
Apie si saita zino nedaug zmoniu. Kurie zino ir yra nors kiek aktyvus, diskusiju su jais pakanka ir komentaruose. Forumas bus aktyvesnis, kai cia prades lankytis daugiau zmoniu. Nu, i viskas.
Klausykim daugiau muzikos, ivairesnes klausykim ir viskas bus gerai.
as neisiu. jeigu manau, kad reikia kazka parasyti – parasau. tam shis puslapis ir yra sukurtas. nes tie “se-e” stiliaus bajeriai “parasyk apie ta, ana, trecia”, kai patys puikiai moka rasyti, yra juokingi.. taip taip, as pats juokingas.
hah, neinam tada. ir nedemonstruojam savo geros nuotaikos tokias epitetais kaip. ir.
prisisnekejot… Herberto visa knygute tera virselio tesinys… ultra mazu formatu pavaizduoti visi instrumentai ir kiti daiktai, prisideje prie garso albume… :(
ne prisishnekejom, bet prisiskaitem ;)
Geros naujienos. » Blogo archyvas » “Casiotone for the Painfully Alone” - “Etiquette”
[…] Lyg Matthew Herbertas su muzikiniu manifestu “P.C.C.O.M“, Ashworthas karjeros pradžioje užsideda krūvą muzikinių pančių: “it’s all Casios”,”every song is super fucking depressing, no happy songs allowed.” ir kt. Tai veikia, bet… Muzikinės ambicijos daro savo, o ir, kaip teigia atlikėjas, 100% “Casio” dominavimas jau seniai buvo paskaičiuotas tik pirmiem 3 albumam (”Etiquette” – nr.4). Taip naujajame darbe atsiranda kelios pavienės pianino natos, gitaros rifai, gyvi mušamieji, bosas, vokalai. Bet tai vis dar įvairiais “Casio” klavišais varomas melancholiškas elektropop. Jeigu kada teko girdėti “Postal Service” “Recycle Air” eilutes “I’m feeling green like teenage lovers between the sheets”, Etiquette yra būtent tai – nuotaika, kuri trečią dešimtmetį horizonte jau matantį barzdočių perkelia į nostalgiškus jaunystės laikus. Su pakankamu kiekiu ironijos, išgrynintais ir trumpais “prisiminimais”. “Dainos apie gerą nuotaiką, gerai leidžiamą laiką, peržengia nuobodumo ribas” – teigia Owenas Ashworthas – “Yra milijonai būdų parašyti liūdną dainą”. Klausai disco dvasia atsiduodantį “Scattered Pearls” ir supranti, kad tiesa jo pusėje – liūdesys gali ne tik pribaigti, bet ir išjudinti, pažadinti. […]
Montag - Going Places [2007] at geros naujienos apie kultūrą.
[…] sudėties. Vyrukas kerpa kartoninį popierių, barškina metalo nuolaužas, visai kaip koks Matthew Herbert, ir aš visa tai čia pat girdžiu. Kad lengviau jus įkalbintų perklausyt albumą, Antoine ima ir […]