chinawoman.jpgTiesą sakant, toliau pavadinimo net ir nežinau, ką rašyti. Kartais pasitaiko grupių, kurios skamba taip naujai, kad net neturi už ko užsikabinti – į tą nepanašu, į tą irgi. Artimiausias pavyzdys būtų “Xiu Xiu”, kurių skausmingu “optimizmu” kartais taip malonu pasimėgauti, jei nenori naudoti tikro peilio. “Aviva, Aviva /Come on let’s have a threesome /Aviva, Aviva /It’s how our love must end” melancholiškai dainuoja duetas iš Kanados, o fone skambantys vargonėliai ir ritmą pumpuojantys sintezatoriai leidžia įsivaizduoti palubėje besisukantį disko rutulį, striptizo šokėjos nublizgintą stulpą ir miegantį riebų, girtą vidurinės klasės atstovą su vis dar rankoj laikomomis vieno dolerio kupiūromis. Ech, seni, šiandien tikrai buvo geras vakaras. Grojant “Montreal Love Theme” kažkas pro langą pamatys, kad naktinę pamainą atidirbus blondinė, aukštais kablukais kirs miesto gatvę, kurios vis dar didėjančiose balose atsispindės savo geriausius laikus išgyvenančios neoninės iškabos. F#*@ dabar skaitau bene vienintelį visame internete esantį tekstą apie Chinawoman (jų pačių puslapis) ir jaučiuos kaip plagiatorius, verstą tekstą pateikiantis kaip savo. O gal tai tiesiog tiesa? Klausai “Chinawoman” albumo “Party Girl” ir prisimeni tą kvailą klausimą: “O kam dabar lengva?”. Gerai, jeigu esi lietuvis ir mėgautis kito sumautu gyvenimo yra tavo hobis, bet ką daryti kitiems? Bent jau perklausyti. Nuostabiai desperatiška melancholija.

http://chinawoman.ca