Pasakojama, kad kartą vieno pianisto atlikusio naują kompoziciją, kritikas paklausė: “Ką jūs tuo norėjote pasakyti?”. Muzikantas dar kartą sugrojo tą patį kūrinį.
Taip, išgirdęs klausimą apie naują 20-ečio muzikinio genijaus Zach Condono albumą “The Flying Club Cup”, norėčiau dar kartą paspausti “Play”. Kai kuriuos albumus apžvelgt būtų lengviau parašant apie juos simfoniją negu apžvalgą…
Jeigu pernykščiame (debiutiniame) albume “The Gulag Orkestar” buvo jungiama indie vizija su Balkanų muzikiniais motyvais, tai šį kartą Zach Condon sako, jog “The Flying Club Cup” girdintys Balkanų įtaką yra kvailiai. Aš prie jų, tačiau negali pastebėti ir skirtumų – ukelėlė (maža keturstygė gitara) gan dažnai nueina į paskutinį planą, užleisdama vietą pučiamųjų instrumentų pompastikai, akordeonui, voltornai ir kitiems aštuonių žmonių kolektyvo valdomiems instrumentams. Neslepia Zach Condon, kad pasisėdėjimas Paryžiuje padarė savo. Tai matyt ir albumo viršelyje (tai viena pirmųjų “spalvotų” fotografijų, o “The Flying Club Cup” – karštu oru valdomų balionų šventė vykusi Paryžiuje) ir muzikinėje atmosferoje, kurioje susimaišo ir Jacques Brel/Scott Walker muzikinė drama, ir prancūziškas šansonas, ir Yann Tiersen “Amelie” garsų įvairovė bei nuotaika.
[youtube hq2s0AhdFE4]
Belieka pridėti, kad dalis albumo įrašyta tokių pačių įvairiapusių “Arcade Fire” studijoje, styginiams vadovaujant žanrų ir instrumentų ribų nepripažįstančiam Owen Pallett (“Final Fantasy”), tad nieko nuostabaus, jog mėgstantiem muzikos šviežieną, “The Flying Club Cup” metų pabaigoje nusės geriausiųjų sąrašo viršuje.
Paklausyti / Nusipirkti
prasukau pora kartu… taip, balkanu ryskiai sumazejo, bet visgi ne siurprizas, jog nepatiko “gulag orkestar” – tai ir sitas nelabai. supratau, kad tas zeko gandono raudantis balsas man tikrai nepriimtinas.
ech, ta raudančių žmonių problema.. kiek ji iš kai kurių žmonių atima malonumo. net jeigu man jo balsas visai neatrodo raudantis..
lengvai įsimylėjau šitą albumą, gražupovelnių
ne stebuklas, bet gerai. tiesa, daug kas skamba girdetai, gal jie pagrojo keleta partiju ispanijoj? vienzo, albumas vertas paklausyt bent jau.
turėjo būt pagroję, nes jie šios programos neslėpė. “blogotheque” ilgainiui bus galima peržiūrėti gyvai įv. paryžiaus vietose įrašytas dainas. na, klipas įdėtas čia – iš ten.
o ne stebuklas yra ypač po ankstesnio jų darbo – vis tik panašu. tik tiek, kad šį klausyti man yra smagu, o aną tebuvo įdomu.