Minutę, valandą, dešimt dienų? Neįtikėtina, kaip tyla, atsijungimas nuo pasaulio triukšmo viršun iškelia tai, kas svarbiausia, nors dar keisčiau, jog tai, kas svarbiausia, yra taip giliai. Lyg bijotume pripažinti, kad mums kažkas rūpi, kad pasaulis nesisuka, jeigu jame yra tik vienas “aš”. Bet norint išgirsti, kas ten tolumoje, gilumoje, reikia išjungti ir atsijungti. Nuo bet kokio dirgiklio, kuris leistų nukreipti mintis nuo savęs. Nuo telefonų, kompiuterių, televizorių, teatrų, filmų, barų, kavų su draugėmis bei alaus su draugais. Ar skamba pernelyg bauginančiai, kad pabandytum?