Filipinai

Banaue – nedidukas miestas Filipinuose. Nedidukas, bet reikšmingas, nes būtent šiose apylinkėse yra į UNESCO paveldo fondą įrašytos ryžių terasos, nuo čia prasideda žygiai link Batad arba kitų aplinkinių kaimų bei gyvenviečių. Man visos kelionės metu tai buvo keisčiausias kelionės taškas, nes taip ir nesupratau kur, kaip, kada važiuoti, kiek kur verta likti ir į kur keliauti paskui. Trumpai atsakant į šią dalį – jeigu turit tam dvi-tris dienas, (iš kur tik norit) atvykit į Banaue, o iš ten jau į Batad. Turit daugiau – eikit pasivaikščioti nuo to paties Banaue iki Batad. Dvi, trys dienos – viskas pagal skonį, bet užbėgdamas įvykiams už akių galiu pasakyti, kad neatrodo, jog gali būti per daug.

Mano kelionė link Banaue prasidėjo Sagada. Ir, kaip jau kažkur minėjau, jeigu iki šiol kelionė ėjosi supersklandžiai, nuo šiol, galima sakyti, kad tiesiog gerai. Nes Sagadoje pinigai artėjo į finišo tiesiąją, tad reikėjo pasirūpinti nauja injekcija.

Prieš išvykdamas į Bontoc (ten persėdimas į Banaue), užsuku į vietinį banką ir paaiškėja, kad ATM aparatas ten jau savaitė, kaip neveikia. OK, galvoju, visi bet kuriuo atveju sako, kad prieš vykdami pasipildykit piniginę Bontoc’e. More

– So from where did you came here from?
– From Sagada.
– But we are in Sagada now.
– Oh f…

(Turbūt vienintelė priežastis, kodėl į šią kelionę (dar kartą) neįtraukiau Taivano, buvo merginos. Pamenu dešimt dienų gan aktyviai dairiausi, bet taip nieko įspūdingo galvoje ir neišsivežiau – matyt, kad deficitas.

O štai važiuodamas į Tailandą (ok, tik Bangkoką) tikėjausi beveik alpti eidamas gatvėmis, bet po kurio laiko supratau, kad jeigu ir taip, tai nebent dėl maisto, bet tikrai ne dėl moterų. Gal ir pasitaikė vienas kitas nuostabus veidas, bet iš esmės – so so. Po Bangkoko beliko apsidžiaugti, kad gimiau jei ir ne šiltoje, tai bent jau gražioje šalyje.

Mianmare nesitikėjau nieko gražaus, bet gavau. Aišku, tai neturtinga šalis ir ne tiek jau daug merginų ten turi sąlygas atskleisti savo grožiui. Tiek veido priežiūra (vien iš reklamų skaičiaus veido priežūros priemonėms Azijoje gali spręsti, kad yra čia su tuo problemų), tiek rūbai. Šalis dulkėta, žmonės dirba. Bet dauguma vis tiek labai gražūs, nes švyti iš vidaus. Vyrams gal tai mažiau galioja, nes kramto jie tą savo šūdą, kuris dantis juodai raudonina – nebeprasimuša šviesa iš vidaus. Ir rimtai, moterys dar matyt genuose turi kažką, kas verčia jas būti gražesnėmis, tuo tarpu vyrai Mianmare ganėtinai apsileidę – visiška nekonkurencija europiečiams, amerikiečiams, etc., kurie net su kabančiais šortais atrodo geriau.

Patiko vieno keliautojo mintis, jog Kambodžoje gražios yra jaunos merginos, bet gražių moterų, ypač virš 30 ten nėra. Pamenu jis tai aiškino klimatine padėtimi, kuri ilgainiui greičiau sendina, gi man atrodo, kad žmonės ten tiesiog dirba. Vaikiškas žavesys ir nerūpestingumas veide kartais užsilaiko, tačiau vėliau viską permuša skruzdės-darbininkės, artojos dalia. Tokie anksčiau laiko susenę tiek veidai, tiek sielos. Tiesą sakant, net ir tos jaunos labai gražios merginos daugiau išimtis nei taisyklė.

Vietnamas gražus. Visoks, bet kai tiek daug grožio, kitų dalykų gali ir nematyti. Žmonės ten ir mulkina tave, ir kalbina kur kas labiau atsipalaidavę, laimingi. Tai ir patys taip atrodo. Bent jau didmiesčiuose.

Filipinuose, gal dėl iš xxx kilusių stereotipų, vietinės atrodo labai sexy. Aišku, kiek čia gali spręsti tepabuvęs Manilos oro uoste bei mažame Pagudpud miestelyje. Bet jau vien mažas miestelis užduoda aukštą natą šia prasme.)

Daugumai frazė „doggy style“ turėtų kelti labai konkrečias asociacijas. Sėdi galvoje stereotipas, kad šunų seksualinis gyvenimas yra gan monotoniškas, nuobodus… Now that’s about to change! Nejaukiai jaučiausi fotografuodamas intymias scenas, tad apsiribojau dviem naujom pozom. Ir vis tik – susipažinkit – new doggy style.