“Casiotone for the Painfully Alone” – “Etiquette”
2006 03 07 / Tomlab
Kaip “The Russian Futurists is Matthew Adam Hart”, taip “Casiotone for the Painfully Alone” yra Owenas Ashworthas. Naktimis tokie vyrukai užsidaro miegamuosiuose ir farširuoja albumus tik jų vienų galvose skambančiais instrumentais ir tekstais. Sunku tikėtis, kad padėkų puslapyje jie dėkos 40 dalių Londono simfoniniam orkestrui, bet originalaus skambesio – galima.
Lyg Matthew Herbertas su muzikiniu manifestu “P.C.C.O.M“, Ashworthas karjeros pradžioje užsideda krūvą muzikinių pančių: “it’s all Casios”,”every song is super fucking depressing, no happy songs allowed.” ir kt. Tai veikia, bet… Muzikinės ambicijos daro savo, o ir, kaip teigia atlikėjas, 100% “Casio” dominavimas jau seniai buvo paskaičiuotas tik pirmiem 3 albumam (“Etiquette” – nr.4). Taip naujajame darbe atsiranda kelios pavienės pianino natos, gitaros rifai, gyvi mušamieji, bosas, vokalai. Bet tai vis dar įvairiais “Casio” klavišais varomas melancholiškas elektropop. Jeigu kada teko girdėti “Postal Service” “Recycle Air” eilutes “I’m feeling green like teenage lovers between the sheets”, Etiquette yra būtent tai – nuotaika, kuri trečią dešimtmetį horizonte jau matantį barzdočių perkelia į nostalgiškus jaunystės laikus. Su pakankamu kiekiu ironijos, išgrynintais ir trumpais “prisiminimais”. “Dainos apie gerą nuotaiką, gerai leidžiamą laiką, peržengia nuobodumo ribas” – teigia Owenas Ashworthas – “Yra milijonai būdų parašyti liūdną dainą”. Klausai disco dvasia atsiduodantį “Scattered Pearls” ir supranti, kad tiesa jo pusėje – liūdesys gali ne tik pribaigti, bet ir išjudinti, pažadinti.
Taip ir džliūdina “Casiotone for the Painfully Alone” klausytojus. Kartais padeda “The Rapture”, “Xiu Xiu”. Kai kam atrodo, kad tai vienas įdomesnių albumų šiais metais.
http://www.cftpa.org
kaip jau ir minejau forume:
http://www.sendspace.com/file/49gthd
net klepas pasijuto taip beviltiskai vienisas toj kompanijoj, jog issiderino… bet ir tas senoviskumas, aisku, CIA yra kontrastingo charakterio bruozas. turbut ir papas sunkiai paneigtu, jog snekama apie aisku stand-out’a tarp siais metais leistuju…
jei jus esat besirdis zulikas ir pralinksmejot, ziuredami i “oblozhke”, jums puikia pades “happy mother’s day”, “NY’s kiss”, arba “don’t they have payphones wherever you were last night”.. oh yeah, pavadinimai kalba patys uz save, o dar pasifantazuokit, kokie viduj posmai..
jei paskaicius nusprendet, kad ne jusu stilius, pagelbeti gali “etiquette id” – cia is ciklo tu neerzinanciu gabalu.. isprovokavusiu ir mane – blin, visur kur tik pasireiskia moteriskas vokalas, nupurto… pR, tu kaip dainuojanciu moteru myletojas, isaiskink klausymosi principus… :-/ apie tai nutyleta apzvalgoj ;)
Pala pala.. O tai vyr ar mot. vokalas girdeti dainoje “Scattered Pearls”? :D
o tai ne? :-/ na luktelk, popiet eisiu tikrint lyties…
a, na neparasiau, kad joje m. vokalas, bet daina ishskyriau kaip “stand out”a ;)
apie tai ir klausimas – KAIP to moterisko vokalo klausyt… nu ne pro kur man ten nekvepia tavo aprasytom nuotaikom nei “painfully alone” koncepcija… so?
kas per so? ne is amazon.com gi verciau – man kvepia, tau ne.. that’s it ;)
tai tu klausei visa albuma ar praskrolinai? :) priekaistauju del to, kad nors jie ir skamba graziai, dainuojantys duetu “Holly hobby”, ar paliekant ‘mic’ jai vienai on “Scattered pearls”, “Love Connection” – nuotaikos kaip mat pakinta – na kaip tu gali but vienas, kai tau pritaria priesingos lyties atstove? ir kur cia lieka vietos liudesiui, uzsidarius su ja miegamajame??
zinai, kaip klausi, taip ir atsakysiu – na kaip gali buti liudna, kai groji su “Casio”?
and the point is… visuose ankstesniuose darbuose buvo casio – alone. dabar ir casio turi palyda, ir OA laimingesnis… so :D
papa mini papas cia.
lazdavot nelazdavosiu, ibo:
1) pabreztinai “ant duuros” sukurptas reikalas, rimtai vertint neiseina :)
2) i nakti netempia – tik 30 min ir panasiai tiek pat MB parsisiust, tai ir perklausius neabidna.
3) prijauciu minimalizmui.
bet, pries pradedami kabinti standout titula, ziurimkaturim:
megejiska prodakshn, net lo-fi vadinti neiseina.
bicas sniaukrojanciu balsu, nulis vokalo praktikos, irasyta i mikrofona, pirkta supermarkete uz 10 lt “PC Headset (made in Taiwan)” tipo.
del grojimo, tai vestuviu muzikantai ant savo joniku neblogiau pavara, bet kazkodel jiems niekas lauru nekabina…
taigi griztant prie isskirtinumo, klausimas – is ko jis turetu buti isskiriamas? tokios muzikos daugiau nesu klauses, todel nei teigsiu nei neigsiu.
perklausiau, pasijuokiau, geras prikolas ir tiek.
tik dar pasakysiu stai ka – jei sita muzika jis isdetu internete nemokamam parsisiuntimui, tai viskas ciki. bet jeigu sis daiktas yra pardavinejamas, o tuo labiau, jei kazkas perka ir is to iseina uzsidirbti bent kasdienei alaus skardinei, tai butu spjuvis i veida visiems, kas i muzikos kurima ziuri rimtai.
topiniai gabalai: “Bobby Malone moves home” ir “I love Creedence”.
se-e, jeigu kartais paciai pritruksta ishmones, apsilankyt songmeanings www ar pan. – buna geru paaiskinimu ;) o jeigu gerai paieskotum interviu, rastum OA prisipažinima, kad ir ankstesniame albume galima girdeti gitara ar tai dar kazka ;)
papas.. as dirbu labai sumautoje srityje – reklamoje. esam labai biedna rinka, tad daug ka ishmokau vertinti pagal ideja, o ne jos igyvendinima. kartais matai – liuks, bet padaryta uz 1/3 reikalingo biudzeto, tad ir rezultatas.. taip ir su casiotone.. ideja – super. kaip ir minetu “russian futurist”. klausymo, irasho malonumas – so so.. bet jeigu jau vertinti taip, tai is n populiariosios muzikos irashu, uz garso kokybe galima paploti vos keliems atlikejams. siemet ploju dviem: neko case ir ani difranco. visa kita man so so.. eilinis lo-fi :) cia jau priklauso nuo to, kiek aukstai uzkeli kartele ;)
beje, papas, esi girdejes smashing pumpkins “melloncollie and the infinite sadness”? ar kuri kita (ishskyrus “adore”).. albumai sedi kritiku topuose, bet.. pasakyk, kaip tau atrodo, kiek kainavo mikrofonas i kuri dainavo bilis? :D
paaiskinimu apie tai, kokius prisiminimus sukelia vienas ar kitas tekstas, ka jis reiskia kitiems? super, jei tau smagu. as gi dazniau ieskau paties atlikejo paaiskinimo, kazkokiu clues, hints… o dar pridek laika, reikalinga, kol irasas atras kelia iki taves… tie grazus posmai, kuriais nepazistami komentuotojai apipina muzikos kalba, taip daznai telieka tik puikiais zodziais, neturinciais tos prasmes man…
Etiquette apskritai yra daugiau isimtis, istorijos pakankamai israiskios ir straightforward, suspaustos iki esmes, bet neprarandancios tikroviskumo…
dievuliau.. as ta nuoroda daviau tau, nes ishgridus “byta”, akivaizdu, nebejunti po juo slypincios melancholijos, ilgesingu prisiminimu, akimirkos ishygyvenimu.. jeigu butum skaicius interviu, tai ishvis tyletum kaip pagalys – linksmybiu ji matai cia atrado. pasikartosiu, bet.. o dievuliau.. ziu, kazkas dar pajus siame albume ir shetono garbinima :)))
as cia tikrai taip rasiau? hm na toks ispudis, jog arba naudoju tikrai ne tuos zodzius, arba tu nusileidai iki komentaru interpretacijos, perskaites viena zodi… ale vat kuri taip sugebejai perskaitei? :)
oki, atsibodai.. einu pas tavo molina :)
“melancholijos, ilgesingu prisiminimu, akimirkos ishygyvenimu… ishvis tyletum kaip pagalys – linksmybiu ji matai cia atrado”
o tai, nori pasakyti, klausant turi buti ne linksma? tada sakyciau, kad ziurit i si daikta ne is to kampo :)
nors, aisku, yra zmoniu, kurie ir pietu amerikos muilo operas rimtai vertina…
cia gi, lygiai taip pat kaip ir tie serialai, yra samoningas kicas. perdeta melancholija, “liudni” tekstai “is tikro gyvenimo”, primityviai buitiskas atlikimas. galu gale, blyn, jau vien i virseli paziurejus viskas turetu buti aisku ;)
ziurint/klausant atsiranda nevalinga sypsena, vietomis issivystanti i juoka, ir tavo paties gyvenimas nebeatrodo toks visiskai shudinas.
manau, kad ziuriu butent is to, kurio reikia – liudesio ir melancholijos ironiskai ;)
kai zinai (paskaites), ka autorius ideda i savo kuryba, kartais pasidaro taip nebelinksma, kad nors tu ka.
tai pasidalink, ka jau tokio zinai?
tiesiog.. nueik i interneto platybes ir pasiieskok interviu. faktas, kad jis nuosirdziai raso liudnus tekstus.. net jeigu ju pateikimo forma kartais ishspaudzia sypsena. gal tai, kad as su juo (OA), berods, esu vienmetis, leidzia lengviau pasijausti tame kailyje, kuri jis kuria ar bando atgaminti is savo praeities?
Dienos daina: Casiotone For The Painfully Alone - White Corolla | G.eros naujienos apie kultūrą.
[…] gerus du metus šitas projektas buvo G. pristatytas, o, nutekėjus gražiems muzikos vandenims, jau yra Casiotone For The Painfully Alone […]