Prieš išvykstant į Kandy, reikėjo aplankyti bent jau pagrindinį Kolombo objektą mano sąraše – Gangaramaya Temple. Kitas objektas turėjo būti Pettah turgus. Neatrodė, kad kuriam nors reikės daugiau nei 30-45 minučių, tad pridėję minutes kelionei, sutarėm su tuktukininku kainą dviem sočiom valandom. Pirma stotelė, žinoma, Gangaramaya šventykla. Pirmas įspūdis ne tik, kad nenuvilia, bet net ir nudžiugina. Skeptikas viduje kužda, kad įspūdį daro ne tiek šventyklos gerumas, kiek unikalumas – tai pirma mano matoma šventykla Šri Lankoje su pirmaisiais hindu prieskoniais. Lyg to būtų maža, paaiškėja, jog grupelė gražiai išsipuošusių žmonių šventyklos apylinkėse yra ne bet kas, o vestuvininkai. Paklausiam, kas čia, kur, kaip ir kodėl, ir paaiškėja, jog netrukus čia prasidės vestuvės pagal Kandyan tradicijas.
Aš čia pat persijungiu iš fotografavimo į filmavimo rėžimą, kas galiausiai tampa bloga naujiena – beperkėlinėdamas, video failus ištrinu, tad belieka tik prisiminimai ir kelios foto padarytos vardan įvairovės. Reginys iki ašarų įspūdingai gražus (jaunikis nuolat pratrūksta, šių eilučių autorius irgi sunkiai tvardėsi), jau nekalbant apie tai, jog tai reta galimybė prie tradicijos prisiliesti iš taip arti, taip natūraliai. Kandy mieste, kaip viena pagrindinių atrakcijų yra tradicinių Kandy šokių šou, tačiau, kad ir kaip gražu, tai bebūtų, neapleidžia jausmas, kad stebėti juos alia aktų salėje, tai tas pats, kas klausyti gyvo Madonnos dainos “Like A Virgin” atlikimo laidotuvėse. Lyg ir Madonna patinka, ir daina nieko, bet, na, ne vietoje tai ir viskas.
Greta “mūsų” ceremonijos vėliau prasideda įprastinės vestuvės ir ten jau nieko gero. Mūsiškiai gi ir daužo kokosą, ir dalina dovanas, priima dovanas, simboliškai maitina vienas kitą, susiriša, etc. Gal vakare jie nusitašys, kaip, kad lietuviai daro, bet mes to nematėm ir palikom apžavėti. Pusvalandžio vizitas virsta pusantros valandos ir belieka tik aplėkti šventyklos apylinkes, guodžiant save, kad nieko ten tokio įdomaus.
Dar pora kadrų iš interjero:
Prie pagrindinės Kolombo šventyklos dedu du “check” ir ramia sąžine išlekiu užsipirkti vaisių Pettah turgelyje (tik tiek jo ir tesuspėju pamatyti, nes sąžinė prieš tuktukininką graužia – per ilgai užsibuvom kelyje nei, kad buvo susitarta).
Po dienos-kitos, galvon sugrįžta vaizdai iš Gangaramaya šventyklos reklaminių nuotraukų. Puikiai prisimenu, kad jose šventykla yra prie vandens, gi mūsiškė buvo tarp daugybės kitų pastatų. Po kiek laiko išsiaiškinu, kad mūsų Gangaramaya, iš tiesų buvo Isipathanaramaya. Kaip tai atsitiko, sunku pasakyti, tačiau nors ir liko kartėlis, jog nepamatytas svarbiausias objektas, tai visiškai kompensuoja netikėtas sudalyvavimas tradicinėse vestuvėse. Duok dieve, kad visi nesusipratimai baigtųsi taip, kaip baigėsi šis. Beje, Isipathanaramaya šventykla nėra paminėta nei “Rough Guide”, nei “Lonely planet” giduose.
Daugiau nuotraukų ČIA.