Rugpjūčio vidurys, oficialiai, lyg ir vasara, bet realiai plius dešimt. Nu, šalta.
Ir tada aš pamatau ją. Šiaip blondinės ne mano stilius, bet jos buvo neįmanoma nepastebėti.
Juolab, kad ir ji mane pamatė.
Ir aš taip nevyniodamas, be jokių ten labas, prieinu ir sakau jai:
– Varom su manim į Balį.
O ji taip, lyg būtų šią situaciją repetavusi dažniau nei aš, taip pankiškai laisvai sako:
– Varom, kodėl gi ne?Ir aš taip galvoju, o jeigu iš tiesų, tai ar aš greičiau kam išdrįsčiau užduoti šitą klausimą ar kas nors sugebėti į jį taip atsakyti?