Šiandien bevaikštant po Jodhpuro fortą, prisikabino toks, kokių 7 metų mažius. Sėsk, sako. Net ne sako, o rodo, nes angliškai nelabai ką be “what’s your name?” moka. Bet, kad nori, jog jį nufotografuočiau, tai tas daugiau nei akivaizdu. Nufotografuoju, jis pasidžiaugia, o tada kiek netikėtai, kaip Indijai – ima iš manęs fotiką ir rodo, kad dabar jis mane nufotografuos. Tai ir vieną fotografavo ir su dūdoriumi greta, bet beveik visos nuotraukos, kaip viena – su nuskelta galva, nes, na, niekaip jam nepavykdavo aparato nutaikyti aukščiau. Dabar, kai žiūriu, matau, kad skirtumas tarp nuotraukų tik vienas – kai kur šypsausi iš juoko, bet vėliau pasipylė nuotraukos pro sukastus dantis – atrodė, kad beveik ±$1000 kainuojantis fotoaparatas tuoj iškris jam iš rankų. Ši nuotrauka dar iš optimistinių laikų. Greta – jis.
