Tyliai, nepastebimai, nuo rytdienos į k/t „Coca Cola Plaza“ trumpam užsuks 4 kinų filmai. Kažkas apsiribos renginį pradedančia Yimou Zhang juosta, kažkas rizikuos pamatyti viską… Kad būtų lengviau išsirinkti, įvada apie filmus skelia pats Saulius Macaitis. Žemiau tiesiog datos, laikai ir nuorodos.
Tūkstančius mylių nukeliavau aš sau vienas / Qian li zou dan qi
rugsėjo 14 d. 19.00 / rugsėjo 21 d. 19.00
Čingischanas / Genghis Khan
rugsėjo 17 d. 19.00 / rugsėjo 19 d. 19.00
Dangiškoji ganykla / Tianshang caoyuan
rugsėjo 16 d. 19.00 / rugsėjo 20 d. 19.00
Gyvenimo šou / Sheng huo xiu
rugsėjo 15 d. 19.00 / rugsėjo 18 d. 19.00
Apie Zhang Yimou “Tūkstančius mylių nukeliavau aš sau vienas” (2005m)
Zhang Yimoy yra Kinijos kino vizitinė kortelė, panašiai kaip TAKESHI KITANO (Japonija), WANG KAR WAY (Taivanis), KIM KI DUK (P.Korėja). Ir labai įdomu buvo pamatyti naujausią jo filmą, būtent sąryšyje su terminu vizitinė kortelė. Mat sukūręs praeityje labai reikšmingų, iškilių filmų (vien Raudonasis Goalianas, Šanchajau triada, Kelias namo ko verti )prieš šį filmą padarytuose Didvyryje bei Skraidančiuose durkluose, jis ryškiai užsiangažavo tame, ko laukiama kitose civilizacijose iš Rytų kultūros – eskalavimas ar net spekuliavimas pačiais Rytais, jų legendomis, tradicijomis, kitoniškumu bei ypač matomu pateikimu ŠITO nerealioje kino plastikoje, spalvingume, estetikoje. Jei Hero istorinė legenda pateikta gan rimtu tonu, tai “Durkluose” jau giliai įlysta į komedijos sferas. Viskas tai buvo šaunu, įdomu, gera. Betgi jei ir toliau matytume tik dekoratyvines pasakas, darytųsi prėsku, gal ir nuobodu.
Todėl labai džiugu, jog Zhang Yimou pasirodė kaip tikras talentas ir menininkas – TŪKSTANČIUS MYLIŲ NUKELIAVAU VIENAS yra visai kitoks kinas. Geras kinas, kurį tikrai rekomenduoju pamatyti vieninteliame likusiame rugsėjo 21 d. seanse.
Filmo pradinėje stadijoje, trunkančioje keliolika minučių, Yimoy visai nesistengia gerai jo “perkąstomis” kino klišėmis kaip mat įtraukti žiūrovą į filmą, neleidžiant šiam “nė atsikvėpti”. Nieko panašaus! Siužetas vystomas lyg vangokai, vyrauja labai rezervuota, minimalizuota vaidyba, taip būdinga aukštos klasės rytiečių filmams, aišku, neįprasti kalbiniai sąskambiai. Betgi palaipsniui, herojui atvykus į Kiniją, filmas tikrai priairtina prie savęs žiūrovą. Kitus Rytų meistrus minėjau ir dėl to, jog autorius aiškiai lieja filme KINIJOS ir JAPONIJOS kultūras, bando jas kino kalba artinti. Ir čia niekaip negalėjau apsieiti be Zhang Yimoy artumo šiame filme su japonų kultu Takeshi Kitano. Kiek tyčia, kiek gal ir natūraliai išeina, bet pagrindinis herojus labai jau panašus į TAKESHI KITANO – tiek įšore, tiek vaidybos maniera, sakykim, į pripažįstamame geriausiu japono filmu FEJERVERKAS (Hana-Bi). Nekalbu jau apie vėlesnį Kikujiro. Va, iš šito kamerinio šedevriuko prisiminimų, akivaizdžiai radau panašumų ir didelėje filmo “Tūkstančius myliu nukeliavau vienas sau” dalyje, kada tėvas bendrauja su vaikeliu, turėdamas tragiškų bendravimo sąlygų su tikruoju sūnumi, paversdamas naująjį ryšį tarsi tėvo-sūnelio.
Tą būtina pamatyti
Teisingai Gaviota pažymėjo dėl Kinijos kalnų grožio. Taip, režisierius nerodo šiame filme nieko pagrąžinto, kaip anuose dviejuose mano minėtuose. Netgi vaizdelis – tarsi padėvėtoje kino juostoje. Tačiau pasiekia tą nerealų GROŽĮ, parinkdamas NATŪRĄ taip, kad amą užima. Tikrai didinga panorama rodoma už herojų nugarų. Matosi, kad dirbo meistrai…
Ir dramaturgiškai filmas stiprus.
Nepraleiskite unikalaus šanso TAI pasižiūrėti…