Body: Ir aš turiu omeny ne ironišką malonumą, kurio pasigamina žiūrint sveikinimų koncertus per regionines TV. Bet apie viską iš eilės.

Prieš keletą metų žurnalistas klausė Tony Peck’o (OgilvyOne Hong Kong kūrybos direktoriaus) kokia turi būti reklama, kad laimėtų apdovanojimus? Negaila, privačiai galėčiau persiųsti visas jo mintis, tačiau man ilgainiui užstrigo klausimas, kurį jam nuolatos uždavinėjo vienas jo vadovų: “Where’s my fun?” Ir turima omenyje ne tai, kad juoko ašaros turėtų tekėti net po laidojimo paslaugų reklamos, bet tiesiog vykęs humoras, gudrus sprendimas arba sugebėjimas rodomus dalykus pateikti kitu, netikėtu kampu.

Žmogus po darbo krenta prieš televizorių ne tam, kad išgirstų, kokiais milteliais rūbus reikia plauti šiandien, bet su viltim pailsėti, atsipalaiduoti, atsigauti po sunkios dienos. Tikėtina, kad jis puikiai supranta, kas jam sakoma, bet impulso pirkti nėra – nėra reklamoje/produkte to, kas sužadintų smegų sritį atsakingą už pirkimus.

“Where’s my fun?” elementą prisiminiau skaitydamas “Viral Factory” įkūrėjo Matt Smith įspūdžius apie geriausius gegužės mėnesio klipus. Pirmą vietą jis davė žinomam JAV veikėjui (komikui, pardavėjui, etc.) Vince už jo sugebėjimą pardavinėti “Slap Chop”:

Matai žmogaus charizmą, sugebėjimą malt š#*%, puikius tekstus (“Slap your problems away with a Slap Chop”, “Stop having a boring tuna”, “We’re gonna make America skinny again”) ir negali nesistebėti. Tik, va, pasirodo, paskubėjau galvodamas, kad jau žinau, kas yra geriausias gegužės mėnesio <em>viral</em>, nes iš tiesų šis titulas atiteko DJ Steve Porter, kuris remiksavo Vince pardavimų šou:

Bandau prisimint, kada paskutinį kartą muzikinį vaizdo klipą žiūrėjau daugiau negu 20 kartų ir nuleidęs akis konstatuoju, jog po maždaug penktos remiksuotos “Slap Chop” peržiūros, šis daiktas jau mano pirkinių sąrašė.

“Watch this – you gonna love my nuts”.