– Ką čia nusišneki?
– Ačiū už komplimentą.
Seth Godin yra pastebėjęs, kad žmonės besiskundžiantys, jog neturi (nesugalvoja) gerų idėjų, dažniausiai yra tie, kurie išvis neturi idėjų. Ne ta prasme, kad jie negeba sugalvoti, bet ta, jog jie nieko nedaro, kad jos atsirastų. Tarytum tik kūrybininkai gali traukti idėjas, kaip healeriai plikom rankom auglius iš paciento kūno. Dažniausiai taip yra dėl baimės. Baimės suklysti. “Ai, dar sugalvosiu kokią nesąmonę, paskui visi juoksis” – svarsto eilinis mirtingasis. Kūrybos žmonės gi į nesąmonęs žiūri, kaip į žaidimą, kaip į natūralią kūrybos proceso išdavą. Pamenu, su kolegomis kartais prieidavom idiotiškiausių problemos sprendimų ir kartais pusę susitikimo “sugaišdavom” juoko ašaromis “tiunindami” kokią realiai bevertę. Bet tai atpalaiduoja ir leidžia įžengti į teritoriją, kurioje vaikšto ne tiek jau daug žmonių.
Laikoma, kad kiekviena inovacija iš pradžių priverčia kilstelti antakius, kiekviena inovatyvi idėja iš pradžių daug kam atrodo nesąmonė. Prie tokių savu laiku buvo tiek automobilis, tiek telefonas – kas dabar galėtų taip pagalvoti?
Chindōgu, kuris apibrėžiamas, kaip beverčių, nenaudingų išradimų menas (išradimai išsprendžia vieną problemą, sukurdami kitą – arba nepatogumo, arba tiesiog socialinio nepriimtinumo), tuo pačiu galėtų būti ir More