Tarp eilučių tikrai esu tai sakęs ne vieną kartą, bet… Aš nemėgstu keliauti. Aš mėgstu būti. Kai atmintyje perverčiu aplankytas vietas, kiek gailiuosi, kad vienoms skyriau per daug dėmesio, o kitoms – per mažai. Kaskart užsukęs į Singapūrą, kuriame atrodytų nėra ką veikti, nespėju padaryti nė pusės to, ką planavau. Iš kitur, gi, norisi dingti jau po dienos, net jeigu nakvynę esu užsitikrinęs bent dviems. Chiang Mai, šia prasme, man arčiau Singapūro, kur norisi pabūti dar truputį, pamatyti dar kažką, paragauti dar kažko. Kol kas nepanašu, kad artimiausiu metu prabudęs pasakysiu sau, jog viską, ką norėjau, aš čia jau pamačiau. O tai puiki proga pabūti čia dar šiek tiek. Gal net ir visą Tailandui planuotą laiką. Žemiau trumpas video iš naktinio turgelio, pavadinimu Sunday Walking Street. Pavadinimas lyg ir sufleruoja, kad veiksmas vyksta vienoje gatvėje, bet nutylima, kiek dar yra nuo jos išsišakojimų. Net nesistengdamas kažką pamatyti (iškyrus įdomesnius maisto pavyzdžius) užtrukau jame virš 3 valandų. Jeigu užsimanytumėt čia ieškoti suvenyrų – neužtektų laiko nuo atidarymo iki uždarymo. Būnant tokiose vietose pasidaro kiek liūdna (ar džiugu), jog nesu moteris ir, kad man nieko nereikia. Kiek teko lankytis Pietryčių Azijos turguose, šis pats įdomiausias, originaliausias ir skaniausias vienoje vietoje. Antroje vietoje būtų dieną anksčiau vykstantis Saturday Walking Street :)
httpvh://www.youtube.com/watch?v=527kUUKKv9M