Įsivaizduok, kad sužinai apie šaunią iniciatyvą nukreiptą prieš nepilnamečių rūkymą. Palaikytum? Manau, kad taip. O jeigu sužinotum, kad ją remia tabako gigantas Philip Morris? Įtartina ar tikslas pateisina priemones ir jau geriau tokia kampanija su nemalonų kvapą turinčiais pinigais negu jokios kampanijos?
Pilietinės atsakomybės fondas (PAF) rugpjūčio 20 d. pradėjo „Atsakingų diskusijų“ ciklą, o pirmoji diskusija ir buvo apie tai – problematišką paramą. Ar „problematiški“ pinigai gali pakeisti kvapą? Ar gali būti, kad tokią paramą siūlančios įmonės nesiekia jokių savanaudiškų tikslų ir tik nori prisidėti prie visuomenės gerovės?
Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos atstovas Aurelijus Veryga poziciją „gera daryti gerą“ pavadino nesąmone, nes, pasako jo, kiekviena komercinė įmonė siekia pelno ir negali tiesiog švaistyti savo pinigų, jeigu jie neatneš naudos (ilgalaikės įvaizdinės ar per padidėjusius pardavimus). “Stumbro” atstovė Vaida Budrienė su tokiu teiginiu, iš kart nesutiko, nors vėliau paaiškėjo, kad jos nuomone „gera daryti gerą“ yra tik tada, kai prie šio fakto pridėta „iniciatyvą remia STUMBRAS“. Galiausiai visus nokautavo „Menų spaustuvės“ vadovas Audronis Imbrasas, kuriam beveik dešimtmetį pavyko vystyti modernaus šokio festivalį “Naujasis Baltijos sokis” kurį rėmė jau minėta „Philip Morris Lietuva“: Ši diskusija man atrodo iš piršto laužta ir primena realiai matytą vaizdelį, kai Kinijoje žmogelis prieš šokdamas į 34C vandenį prieš tai daro apšilimą. Paliekant metaforas užnugaryje, Audroniui tiesiog atrodo keista, kad Lietuvoje legaliai dirbanti įmonė (taigi, legalus verslas) gali teikti problematišką paramą – jeigu tu laimini tokios įmonės veiklą, tai kaip jų skiriama parama virsta problematiška arba vos ne nelegalia?
Tikėtina, kad Audronio poziciją šiuo klausimu šiek tiek koregavo jo rengiamo festivalio kontekstas – bent jau man „Philip Morris“ įvaizdinių/promo veiksmų renginių metu neteko matyti, tačiau pasauliniu mastu „Philip Morris“ yra parėmę bent keletą kampanijų, kurių skaidrumu buvo suabejota. Žymioji „The Truth“ antirūkymo kampanija JAV prasidėjo su tabako kampanijų parama (tuo metu kalbėta, kad „The Legacy Foundation“ imdama „nešvarius“ pinigus diskredituoja save), tačiau pamatę pirmus „The Truth“ klipus tabako pinigai pajudėjo į savarankišką tabako kompanijų kampaniją, kuri, kaip parodė tyrimai, buvo visiškai neveiksminga. Tačiau neveiksmingos kampanijos nėra blogiausia – jos tik pataiso kompanijos įvaizdį nepablogindamos realios padėties. Blogiau, kai tokia „gera“ parama iš tiesų tik padidina problemos vartojimą. Šia prasme nustebino „Stumbro“ atstovė, kuri logotipo padėjimą remiamo renginio medžiagoje laiko nekaltu dalyku (problema su stipriųjų gėrimų gamintojais yra ta, kad jie savo įmonės ženklo dėti negali), nes lyg ir seniai žinoma tiesa, jog kontekstinė reklama (sidro reklama/logotipas vakarėlio metu) veikia geriau negu įprastinė. Net ir be problematiškos paramos daromos kampanijos kartais pasiekia priešingų nei tikėtasi tikslų, tad ar galim būti tikri, jog kai kampaniją palaiko (užsako) problematiškas rėmėjas, jos tikslas gali būti ne toks kilnus, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?
O ką, jeigu tau tiesiog duoda pinigus ir tu darai ką nori? Faktiškai toks pavyzdys buvo kampanija „Aš galiu“, kurią pristatė „Pilietinių iniciatyvų centro“ (PIC) atstovas Girdyvas Duoblys. Kampanijos metu niekur net nebuvo minima, jog jos rėmėjas yra „Philip Morris Lietuva“, o kampanijos turinys nuo rūkymo prevencijos prasiplėtė iki žalingų įpročiu bendrai prevencijos. Ir nors Aurelijus Veryga čia mielai dar kartą pakartotų „nesąmonė“, reikia pripažinti, jog tokios socialiai atsakingo verslo (cause marketing) kampanijos gali turėti kelis tikslus – tai ir pardavimų skatinimas („Aš galiu“ tikrai nepanašu į tai), ir darbuotojų lojalumo didinimas (aš dirbu įmonėje, kuri ne tik …, bet ir …), ir įvaizdžio (akcijų) rinkoje gerinimas (kiek paauglių skaitys korparatyvinę medžiagą apie įmonės socialiai atsakingo verslo pavyzdžius?). Gal tai išeitis, gal tikrai pinigai tampa švaresni, kai įmonė visai atsiriboja nuo to, kaip jie bus panaudoti ir, kai informacija apie paramos davėją nėra pasiekiama auditorijai su kuria bendrauja paramos gavėjas? O gal kaip tik neetiška yra slėpti informaciją apie paramos davėją?
Audronis Imbrasas pasidalinęs nuogąstavimais, jog kitais metais Vyriausybė nubrauks kone visų įsivažiavusių kultūrinių projektų paramą, reziumavo, kad tegu tik remia komercinės įmonės, antraip kultūrai Lietuvoje bus šakės, bet… Juk Lietuvoje veikia ne tik tabako ir alkoholio įmonės. Krepšinis nėra lygu alus, lygiai kaip ir šokis nėra tik „Philip Morris“, o vasaros festivalis tik „Heineken“. Teisingai kažkas iš diskusijos dalyvių paklausė: “O ar imtumėt paramą iš … jeigu galėtumėt neimti?” Daug kas iš paramos gavėjų žiūri tik etikos/moralės klausimus, bet nesusimąsto apie tai, jog nekaltas logotipas virš scenos nėra nekaltas logotipas, o kliento „pataisymai“ pristatomoje kampanijoje nebūtinai yra draugiškas patarimas.
Ir vis tik, kokia jūsų pozicija šiuo atvilgiu? Imti? Neimti? Puiki pilietinė iniciatyva ar visuomenės problemų išnaudojimas savanaudiškiems tikslams? “Nevairuok išgėręs” kampanijos mažina išgėrusių vairuotojų skaičių ar ne? O reklama, kurioje „nusitašę“ paaugliai durniuoja parodo alkoholizmo pasekmės ar skatina gerti? Ir, svarbiausia, kaip reaguotumėt sužinoję, kad jūsų gerbiamą ar net remiamą organizaciją parėmė alkoholio arba tabako gamintojas?
* * *
Jeigu susidomėjot Pilietinės atsakomybės fondo (PAF) organizuojamu „Atsakingų diskusijų“ ciklu, informacijos apie būsimus renginius ieškokit jų puslapyje facebook’e.
gato
Jokios paramos negalima vertinti vienareikšmiškai, tačiau jeigu pinigai duodami neprašant už tai reklamos, manau reikia imti. O kokia naudą tai atneš ir pačiam tabako ar alkoholio gamintojui, jau atskiras klausimas.
egle
man asmeniskai tai viada buvo labai jautri tema. Paradoksalu, kad zalingu iprociu skatintojai yra vieni pajegiausiu ir teisingu dalyku remejai. Liudna, taciau taip yra. Zinau, kad jeigu turetume daugiau kitokiu kompaniju, kurios butu pajegios remti tokiomis sumomis, kokiomis remia alkoholio ir tabako gamintojai, pastarieji tikrai atsidurtu potencialiu remeju saraso pabaigoje arba isvis is jo iskristu, bent jau pagal mano darbinius principus.
Paulius
gato, bet tu įsivaizduok, jog pats esi, pavyzdžiui, antirūkymo renginio paaugliam organizatorius. tu gauni pinigus, iš tavęs lyg nieko ir nereikalauja, tačiau… Po pusmečio tabako kampanija eina pas Seimo narį ir prašo tam tikrų lengvatų (tarkim, neuždrausti prekybos tabaku kioskeliuose, kurie yra netoli mokyklų, nes ten perka ne tik vaikai, o ir suaugusieji) ir tuo pačiu pasakoja, kokias gerietiškas akcijas jie remia, kad jie tikrai yra prieš vaikų rūkyma ir pan. Kita vertus, jeigu gerėja tavo veidas (akcijų) rinkoje, žiūrėk, atsiras pagrindas plėsti veiklą ir dar 10 000 vaikų įlipti į burnas. Ar tikrai galima užsimerkti ir sakyti “aš čia ne prie ko, aš tik paėmiau pinigus”? Labai “orie ko”, kai pagalvoji. Kad negali žinoti, kokią tiksliai naudą iš tos paramos gaus jos skyrėjas tai viena, bet kokią maždaug gali gauti – galima įsivaizduoti. Ir, jeigu aš tau tiksliai pasakyčiau, jog dėl tavo gautos 250 000 LT paramos pirmą kartą pradės rūkyti tūkstantis paauglių, tu vis tiek ją imtum ir naudotum?
Paulius
egle, o jeigu žinotum, kad ta parama ir reklama, kurią daro tabako kampanijos ne mažina žalą, bet ją didina? Deja, čia ne iš piršto laužtas dalykas… Straipsnyje “Anti-Smoking Ads Fail to Work” gali pasiskaityti apie tai, ką užsimenu čia – kaip “Philip Morris” padaryta kampanija paaugliam ne tik, kad buvo nepaveiki, bet ir paskatino juos rūkyti:
http://no-smoking.org/may02/05-31-02-3.html
Ir, kaip jau minėjau, tai buvo “Philip Morris” atsakymas į “The Truth” kampaniją, kurią patys turėjo sponsoriauti, bet kažkodėl pamatę pirmąsias reklamas (vėliau įrodyta, jog paveikias), paramą sulaikė:
http://www.tobaccofreedom.org/msa/articles/truth_campaign/truth.html
e.f.i.
Manau, kad klausimai aktualūs, bet atsakymas paprastas.
Jei paslauga ar produktas legalūs ir teisėti, tai jie ir yra legalūs ir teisėti. Pajamos iš jų – taip pat.
Vadovaujantis logika, kad tai yra blogis, reiktų juos uždraust iš principo. Ir pradėti nuo to, kad reiktų nebeskirti pajamų ir tabako ir alkoholio akcizų pvz. sveikatos apsaugai :)
Kitas dalykas – jei žmogus, žinodamas produkto žalą, jį vis tiek vartoja, tai čia jau žmogaus pasirinkimo reikalas. Vaikų atveju tai šeimos reikalas, nes būtent šeima turi pasakyti vaikui, kas galima ir kas ne.
Jei vadovaujamės priešingu požiūriu, sakančiu, kad tai valstybės reikalas, tai turim įdomią situaciją kai draudžiam žmogui pačiam priimti sprendimą dėl savęs ir savo vaiko ir deleguojam tą sprendimą kažkokiai valstybės institucijai.
O kai šnekam apie tą patį alkoholį, tai taip, jis kenkia. Kaip ir pvz. pienas – jei netikit, pagyvenkit pusmetį laikydamiesi vien pieno dietos.
Paulius
efi, klausimas aktualus, bet atsakymas ne toks ir paprastas. Matai, tu atsakei į jį tik teisine prasme. Taip, teisiškai tai yra legalu ir normalu. Bet klausimas yra apie moralinę reikalo pusę. Tu gauni pinigus tiesiogiai iš tų, kurie girdo arba bando prarūkyt tautą. Nepradėkim apie pieno dietas (man tai primena posūkį, kai temoje apie homoseksualumą ir toleranciją baigiama užuominomis apie padofiliją), nes žinau apie priklausomybę nikotinui, alkoholiui, bet pienolizma dar girdėti neteko. Kalbant apie etiką, tai klausimai pagrinde yra du: ar tu pats imtum paramą įsivaizduodamas, kokių tikslų jos dėka pasieks jos davėjas (rūkymo, alkoholio vartojimo padidėjimas) ir kaip pats žiūrėtum į tokias antirūkymo kampanijas, kurias remia tabako ar alkoholio gamintojai? Viskas ok, jokių įtarimų, švaru-gražu-džiaugies?
Paulius
beje, efi, jeigu būtų tavo valia, legalizuotum heroiną, kokainą ir kt? (taip, dabar tai nelegalu, bet, o jeigu…)
ilgius
Kaip ir politinės veiklos rėmime, užkardų nepastatysi, jei yra poreikis gerinti imidžą per gerų darbų rėmimą. Draudėjų logika nuosekliai sekant, neturėtume paramos priimti iš mcdonaldo, estrelos, maksimų ir čili picų (nes juk ten dažnai nesveikas maistas, skatinami pirki persivalgome), bmw (banditų ir kelių erelių mašinos), coca cola ir spraito (nes tikrai troškulio nemalšina), jacobs (kava nesveika) ir karūnos (šokoladas nesveika), nike (skatina vartoti brangius produktus, įkinko į vartojimą, paskolos etc etc), kauno grūdų (barštys banditas), senukų (rakauskas sektantas), norfos (pas juos higienistai pažeidimų rado, šūdą bando prastumti), iki (jie kasininkus engia), visų, kas kinijos šlamštu prekiauja (sustiprėję kinai okupuos lietuvą ir pavergs), televizijų (rodo šlamštą ir vagia laiką), procter-gamble (skatina anoreksiją, gamina chemją), durex (tradicinėms šeimoms nereikia saugotis, o ir bažnyčia prieš), ir t.t. ir pan. Finale nebelabai bus iš ko tos paramos gauti. Draudimų politika paprastai patiria fiasko, nes norėdamas apeisi vis vien. Jei jau taip stipria norisi drausti ir reguliuoti, tai gal geriau gal būtų leisti remti kokį nors nationalinį loterijos fondą, remiamus projektus reklamuoti, dėkojant visiems kontributoriams. Nors tikrai abejoju, kad mane (daugiau) rūkyti paskatins faktas, kad filipmorisai parėmė jaunimo klubą,
Paulius
Siūlau skipint’i tą dalį apie mcdonaldsus, kavą ir pan., nes, sakau, tai panašėja į homoseksualumo ir pedofilijos lyginimą (suprantu, kad kai kam taip ir atrodo). Tiesa tokia, kad net sveika (whole grain) duona parduotuvėje yra 1% asortimento. Tik tiek, jog kita nekenkia tiek, kiek tabakas ar alkoholis. Kas dėl paskatins-nepaskatins, tai tamsta jau esate priklausomas ir vargiai, kas jus paskatins. Gal tik tiek, kad kai turėsit vaikų, o Tabako Kompanija ar koks jos Brandas parems vaikų laisvalaikio programas, tikėtina, jog į tą produkciją imsit žvelgti palankiau. O štai kaip pats reaguotum sužinojęs, kad tavo dešimtmetis vaikas iš pamokų grįš vėliau, nes po jų vyks renginys “Nerūkyk”, kurį remia Tabako kompanija, gali/-ėsi atsakyti tik pats.
Pranas
Aš tai visada galvojau, kad “Aš galiu” yra prieš žolės (kaip alternatyvos tabakui) rūkymą, parodant neva kaip to nereik daryt…
gato
Pauliau, iš esmės permeti man (hipotetiniam organizatoriui) atsakomybę už seimo nario sprendimus. Atseit pateikęs mano paramos pavyzdį, gamintojas gaus lengvatas. Jis gaus lengvatas NE DĖL mano paramos priėmimo, o DĖL seimo nario nenuovokumo/godumo/kompetencijos trūkumo /etc.
Ir jeigu dėl tos paramos tūkstantis paauglių pradės rūkyt (netiesiogiai, o dėl to, kad kažkas kažkur pasinaudos paramos korta ir bla bla bla), o dėl mano vykdomos veiklos už tuos pinigus penki tūkstančiai paauglių nepradės/nustos/apribos svaigintis- taip, verta. Nėra pasaulis juodas ar baltas, kartais vardan tikslo reikia eiti į kompromisus. Principingumas šiuo atveju būtinas įstatymų leidėjams ir prižiūrėtojams.
Dėl prevencinės reklamos žalos, manau ji priklauso ne nuo to kas remia, kaip ir su bet kuria reklama viskas priklauso nuo to ar žinutės forma ir turinys atitinka žinutės gavėją ir reklamos tikslą. Jei priimdamas paramą priimi ir įsipareigojimus tikslo, tada taip- blogai. Bet jei tau paliekama teisė į savo (organizacijos) tikslus, nematau problemos.
gato
e.f.i. Tikrai negalima nuimti valstybės atsakomybės, toil gražu ne visi žmonės yra pakankamai sąmoningi ir atsakingi, kad būtų galima jiems palikti spręsti patiems. Ypatingai vaikų atveju, juk didžiąją dalį jie praleidžia ne namie su tėvais- mokykloje, pakeliui, su draugais. Aplinkos įtakos neįmanoma panaikinti, tam ir reikalingi apribojimai, kad kiek įmanoma būtų sumažinta neigiama aplinkos įtaka nepilnamečiams.
O dėl alkoholio žalos sulyginimo su pienu… Net nežinau ar verta komentuot, turbūt čia nerimtai?
e.f.i.
Pauliau,
aš ir kalbu apie moralinę pusę. Ji tokia:
1) visuomeninis susitarimas, vardu valstybė, sako, kad tai legalu, tai reiškia, kad tai legalu;
2) aš, kaip homo sapiens sapiens atstovas, turėdamas išsamią informaciją apie produkto minusus (priklausomybė, ligos, etc.) ir pliusus (skanu, malonu, patinka, etc.) priimu sprendimą – vartoti jį arba ne.
bet koks bandymas priimti sprendimą už mane gali būti arba visuomeninio sprendimo rėmuose ir aš jį, būdamas visuomenės dalimi, priimu; arba jis represinis pažeidžia mano teises, įskaitant ir moralines, bei žemina mane ir mano gebėjimą priimti sprendimą ir būti atsakingam už jo pasekmes.
Jei laikomės tokios pozicijos, tai paramą priimti OK.
Kalba apie sunkiuosius narkotikus yra jau tavo minimo homoseksualizmo ir pedofilijos lyginimo lygio (sorry už tautologiją) pavyzdys. Apie visus sprendimus galime kalbėti tik visuomeninio susitarimo rėmuose, nes skirtingais istoriniais laikotarpiais šis susitarimas skirtingas. Buvo laikas, kai tabako vartojimas grėsė mirties – itin nemalonios- nuosprendžiu. Buvo laikas, kai pedofilija ir kokainas buvo legalūs ir palaikomi; žr kad ir Coca-cola istoriją:)
Bet visuomeniniam susitarimui pasikeitus, pasikeitė ir požiūris į šiuos reiškinius.
O teisės ir moralės atskyrimas, mano nuomone, negalimas iš principo. Priešingu atveju ir turim variantus “teisėta, bet neteisinga”.
Kitas dalykas – jei visuomeninis susitarimas tabako ir alkoholio atžvilgiu pasikeis, mano veiksmai bus kitokie. Kol kas tik dalis visuomenės, ir anaiptol ne didžioji, aktyviai siekia jį pakeisti. tai taip pat rodo, jo tavo minimos moralės normos negali būti taikomos visais atvejais. tačiau demokratija nuostabi tuo, kad abi pusės gali stengtis įtikinti viena kitą ir kritinę visuomenės masę atnaujinti visuomeninį susitarimą ir pakeisti įstatymus.
nuomone
Nors pats nei rukau nei geriu, bet nesuprantu diskusijos esmes. Nera veiklos, kuria galima butu ivardinti kaip visiskai ekologiska, visada rasi taska – kuomet vienam ar kitam kenki, o reiskia vienareiksmisku dalyku apskritai buti negali. Jei tokia kompanija PM vykdydama veikla dali uzdarbio skiria “ekologijai” ir paramai, tai yra normali pusiausvyra. Sitas tiesas zino, bet kuris turintis versla. Aisku visiskai lietuviska yra reikalauti, kad parama suteike Stumbras. O dar lietuviskiau itarti, kad pinigai skirti pusiausvyrai atstatyti is tikruju tik dar labiau stumia versla. Pazeisdamas pusiausvyra kenki savo verslui. Beto visiems komentatoriams siulyciau pasidometi kiek ir kokiu kulturos ir meno sriciu palaiko pavyzdziui Carlsberg ar IBM ar Microsoft. Skirkite tam laiko ir jus nustebsite suzinoje, kad daugeli nisiniu dalyku islaiko vien tie didieji giganta, ka jau kalbeti apie taip didziai linciuojama Soroso fonda.
e.f.i.
@ Gato:
manymas, kad ne visi žmonės yra sąmoningi, mano asmenine nuomone yra marksistiniai kliedesiai; pasekmes jau matėme. Aš, tarkim, esu pakankamo amžiaus, kad prisiminčiau sovietinę propagandą ir kitas gėrybes.
Bet jei sakome, kad žmonės nėra sąmoningi, turim eiti nuosekliai toliau. Tai reiškia:
1) nustatyti sąmoningumo ribą;
2) sprendimus priimti ir politiniame gyvenime dalyvauti leisti tik tiems, kurie sąmoningi pakankamai, to biš yra virš tos ribos;
3) vykdomajame – administraciniame aparate leisti dalyvauti tik tiems, kas pakankamai sąmoningi;
4) peržiūrėti kitas nepakankamai sąmoningų žmonių teises ir pareigas, tarkim, teisę mokytis (kam? Vis tiek nieko nesupras) ir pareigą mokėti mokesčius (jei neleidžiam dalyvauti visuomeniniame gyvenime, kodėl jis tai privalo?)
istorija tokių apribojimų žino ne vieną. Tarkim, tokia santvarka buvo Feodalizmas (viena iš esminių idėjų, ypač vėlesniais amžiais- aristokratai valdo, nes yra pakankamai apsišvietę ir išsilavinę); Teokratija (valdom, nes žinom ir interpretuojam Dievo žodį, taigi vieninteliai esam sąmoningi); Totalitarizmas (valdom, nes žinom ir interpretuojam Partijos žodį, taigi vieninteliai esam sąmoningi); ir so on.
Beje, ir demokratijose sąmoningų apribojimų būta daug. Tarkim, moterys visuotinę teisę balsuoti gavo tik XX; iki tol jos laikytos nepakankamai sąmoningomis. Vyrai visuotinę balso teisę gavo kiek anksčiau; iki tol galiojo turto cenzas, reiškęs, kad jei neturi numatytos turto ribos, negali prisiimti atsakomybės už visuomenę, taigi nesi pakankamai sąmoningas. Kai kas egzistuoja ir šiandien – pvz., balsuoti galim nuo 18-os, bet kandidatuoti į Seimą – tik nuo 25, o į prezidentus – tik nuo 40.
Overall aš renkuosi būti liberalu ir manau, kad esu pakankamai sąmoningas. Ir visi žmonės taip pat, o jei tokie nėra –face the responsibility. Visos kitos priemonės iki šiol sorry, bet nepasiteisino.
Paulius
Teko prieš kurį laiką kalbėti su vieno prekybos centro atstovu apie tam tikro produkto su “negeru E” išėmimą iš lentynų, kuri pasislinko į diskusiją apie tai, kad gal išvis reiktų išimti “blogus” produktus? Į tai atsakymas buvo, jog reikia akcentuoti teigiamus dalykus (ką valgyt ir kodėl), o ne išiminėti blogus – žmogus gavęs informaciją pats nuspręs vartoti jam tam tikrą produktą ar ne. Aš tokią poziciją suprantu, kaip “apyvarta aukščiau visko”, nes… Žmonės negauna tokios informacijos bent jau ta forma, kuri juos paveiktų. Taip, reikia rinktis tą aliejų.. Ateini, pažiūri, kad tas aliejus brangus ir išsirenki kitą, kuris kenksmingas. Aliejus tai ne narkotinė medžiaga, jeigu tave aiškiai pasiektų informacija apie jo rūšies x žalą, tu jo nevartotum. Taip ir informavimu tabako/alkoholio žalos klausimais – daug kam tai tėra “dėdžių šnekos” prieš pradedant vartoti ir užsikabinant. Žmonės yra tinginiai ir informacijos neieško – jie ieško pramogos, atsipalaidavimo ir pan.
Kitas dalykas yra “visuomenės susitarimas”. Mūsų tėvai ir tėvų tėvai mušė savo vaikus (auklėdami), todėl ir mes galim. Visi meluoja, tai ir aš meluoju. O kur tavo pilietinė pozicija? Valstybė gyvena iš tabako, alkoholio pramonės, bet ar tai reiškia, kad tai turi būti tavo moralinė pozicija? Kas, kodėl ir kada uždraus tabaką, jeigu tu tik plauksi pasroviui ir sakysi “na, jeigu tai legalu, tai tai legalu”. Progresas nevyksta savaime – tu esi jo dalis. Pritardamas tokių organizacijų veiklai, tu iš principo teigi, jog tai yra gerai. Manai, kad gerai, jog žmonės dėl to miršta, dėl to, jog aš, kaip mokesčių mokėtojas turiu mokėti už jų gydymą (jų medicininės išlaidos nepalyginamai didesnės negu nerūkančių), tu pritartum ,kad viskas ok, jeigu tavo vaikas rūkyt pradėtų “savu” noru. Ok, tuomet tvarkoj, pritarkim – tai irgi yra pozicija.
Bet dar kartą pakartosiu tą patį klausimą, kuris, manau, yra labai svarbus “Atsakingų diskusijų” ciklo organizatoriam: kaip jūs reaguotumėt, jeigu a) jūsų vaikas praneštų, jog eina į renginį, kuriame kalbės apie rūkymo žalą ir kurį remia Tabako kompanija; b) jūsų ilgai remta ar tiesiog gerbtina organizacija savo projektams finansavimą gautų iš “problematiškos” paramos gavėjų (vis miniu tabako gamintojus, bet tai gali būti ir alkoholio gamintojai ir vaistų pramonė)? Skepticizmo nekiltų? Jūsų parama/palaikymas/pasitikėjimas nesmuktų?
e.f.i.
Pauliau,
nepainiok įpročių ir valstybės. Sąvoką visuomeninis susitarimas jau apibrėžiau kaip “Valstybę”.
Kalbant apie progresą – esu linkęs palaikyti evoliucijų, o ne revoliucijų idėją. Vaikų negalima mušti ne dėl to, kad tai darė mūsų tėvai, o dėl to, kad turime informacijos, jog tai blogai. bet įsivaizduok variantą, kai valstybė nuspręs užtikrinti, kad vaikai nebus mušami – be asmeninio kiekvienos šeimos prievaizdo tai sunkiai įmanoma, ar ne?
Kalbant apie draudimus – tu gali uždrausti tabaką, bet ne jo vartojimą. Pabrausink ta proga apie sausąjį įstatymą JAV, ką? :)
Kalbant apie sergančiųjų dėl rūkymo sukeltų ligų gydymą visų sąskaita- tai tavo propaguojamo medžio vaisiai. Teisinga politika būtų “Rūkai? Mokėk daugiau. Jei ne – prašom mirti, juk žinojai pasekmes ir vis tiek rūkei.”
Kalbant apie vaiko pasirinkimą rūkyti – jis tokios teisės neturi, nes kol kas už jį sprendimus priima tėvai. Kai sprendimo teisę turės, galės tai daryti; man, kaip būsimam tėvui, tai gali nepatikti, bet neturiu nei teisės, nei priemonių tai drausti.
Kalbant apie tavo klausimus – tiek į a), tiek į b) atsakau teigiamai.
Overall reikia suprasti vieną dalyką: pasaulis nėra vien juodas ir baltas. ir mano pilietinė pozicija šiuo atveju yra paprasta: būk atsakingas už save. O kitiems gali patarti, gali įtikinėti, bet prievarta? nu kamon, jau gyvenom tokiom sąlygom.
Paulius
e.f.i., tu bent įsivaizduoji, kiek vidutiniškai būtų viršijamas greitis keliuose ir kiek daugiau žmonių žūtų, jeigu tu nedraustum jo viršyti? Tas pats pasakytina apie elgesį su gyvūnais čia ir JAV. Skiriasi. Kita vertus “Gražulio įstatymo” nuostatos, tai jau visuomeninis susitarimas ar ne? O prie Dagio gimusi šeimos PR’o kampanija ir jos turinys?
gato
e.f.i. Man prie sovietinių propogandų labiau eitų mitinė lygybė. Visi vienodai sąmoningi, gražūs ir gabūs. Yeah, right… Na, nėra taip. Kaip bežiūrėsi žmonės nėra vienodi, ir mąsto bei elgiasi skirtingai. Tavo siūlomas modelis „būk atsakingas už save. O kitiems gali patarti, gali įtikinėti, bet prievarta?“ kvepia anarchija. Tokiu atveju ir įstatymai yra prievarta. Jų nereikia? Kaip bežiūrėsi, gyvename visuomenėje, o ne kaip atskiri individai, tam ir renkame daugumos pasitikėjimo pagrindu įstatymų leidėjus, kad už mus visus bendrai nuspręstų kas geriausia daugumai. Taip alkoholis ir tabakas yra legalūs produktai, taip suaugę žmonės gali apsispręsti patys nori jie nuodytis ar nenori, bet a) vaikai nėra pajėgūs objektyviai apsispręsti, tam reikalingi pardavimo, informavimo priemonių nepilnamečiams apribojimas b)kai kurie suaugę irgi nėra pajėgūs, ir kai tai kelia grėsmę visuomenei, jų vartojimo įpročius taip pat būtina apriboti įstatymais (draudimas vairuoti išgėrus, draudimas rūkyti uždarose patalpose ir pan.)
gato
Pauliau, atsakymai į klausimus:
a) nepriklausomai nuo rėmėjo norėčiau patikrinti informacijos turinį. Sutinku, kad rėmėjas man sukeltų įtarimų, tačiau jei patikrinus, kad renginys tikrai informatyvus ir naudingas, rėmėjas man nebūtų svarbus.
b) lygiai kaip ir su atsakymu apie savo vaiką. Jei organizacija veikia skaidriai, jei domiuosi, vertinu jų veiklą ir nematau jokio spaudimo ir neigiamos įtakos iš rėmėjų mano pasitikėjimas nesmuktų. Smuktų jei lėšos būtų gautos nelegaliu/nusikalstamu būdu.
Paulius
gato (o jeigu galit ir kiti) papildyk atsakymą į a) jeigu Tabako Kampanija tiesiog duoda x pinigų nevyriausybinei organizacijai y ir už tai nieko neprašo, tik įsipareigojimo pinigus išleisti antirūkymo kampanijai ir jeigu TK neprašo, jog būtų minima, kaip rėmėjas, ar privalu pranešti, jog kampanija vykdoma TK lėšomis? Kaip supratau, “Aš galiu” ėjo be informavimo apie paramą ir rėmimo faktas pasirodė tik kartą viename pranešime ir tai buvo iš karto išimtas.
gato
Pauliau, skaidrumą aš suprantu, kad yra rodomos VISOS lėšos ir iš kur gautos ir kur išleistos. Tai privalo atsispindėti NVO puslapyje, gali ir rėmėjo puslapyje. Jei kalbant apie pranešimus spaudai, manau tai ne tik nebūtina, bet ir nepageidautina informacija, kuri galėtų būti traktuojama kaip rėmėjo reklama. Žodžiu neslėpt, bet apie tai ir nerėkt. Nors dabar kai parašiau, pati susimąsčiau, jei tą pačią situaciją pritaikyti pvz politiko rėmėjui, aš turbūt norėčiau, kad apie tai rėktų. Nežinau, galima pagalvosiu dar? :)
Paulius
Taip, čia yra niuansas… Viena vertus, gal ir gerai, kad neminimas rėmėjas X, nes vien jo paminėjimas gali turėti neigiamą įtaką. Kita vertus, jeigu jis net neminimas, žmogus nesupras, kad gali būti, jog už šios kampanijos slypi kiti interesai ir pasimaus ant kabliuko. Turint omenyje, kad net tie, kurių namai perpildyti Ariel, Fairy ir kt. gaminiais teigia, jog reklama jų neveikia, galima įsivaizduoti, kad jie net nesusimąsto apie grėsmę, kurią gali nešti iš pirmo žvilgsnio gerietiškos kampanijos. Vilkas avies kailyje ‘skant.
e.f.i.
Pauliau, Gato, gal susitarkim dėl kelių dalykų. Nes kalbam apie skirtingus.
Įstatymai yra prievarta, bet tai prievarta, kurią dauguma visuomenės prisiima savanoriškai. Kaip? Va kaip: per rinkimus renkam parlamentą. Renkam remdamiesi kandidatų programomis ir pažadais daryti tą ar aną. Daugiausia balsų surinkę, taigi ir daugumos palaikomi, laimi. Tada jie vykdo pažadus leisdami įstatymus, kuriems dauguma pritarė per rinkimus.
Tiek R.Dagio, tiek P.Gražulio atvejai tokie ir yra. Abu išrinkti, abu vykdo pažadus. Nepatinka? Kamon, yra tokių, kuriems patinka. Ai, bet jie gi nesąmoningi…
Atstovaujamoji demokratija smagi tuo, kad kiekvienas gali išsakyti savo nuomonę ir bandyti įtikinti kitus tuo pačiu. Surinkę kritinę masę gali keisti įstatymus.
P.Gražulio prastumtas homoseksualus diskriminuojantis įstatymas, patinka tai ar ne, palaikomas daugumos Lietuvos gyventojų – perskaitykit apklausas. Tai viena.
Antra – homoseksualai, kurių, pasak tyrimų, šitoj šaly yra iki 300 tūkst., nepadarė nieko, kad užkirstų kelią tam įstatymui. Užkirsti galėjo įtikindami palaikyti jų poziciją kritinę masę balsuotojų. Matėt tokią kampaniją? Aš ne. Tai ko norit?
Gato – jei ką, alkoholio ir tabako reklama ir taip ribojama. Iki anekdotinių kartais situacijų, kurios, manau, veikia kaip tik priešingai, nei jų kūrėjai tikėjosi.
Galiausiai apie anarchiją: demokratija, ypač liberalioji, yra artimiausia jai savo idealais. Bet geriau nieko neturim.
Dėl sąmoningų ir nesąmoningų piliečių: taip, tokių yra. Bet diferencijuodami jų teises galim nueit įdomiais keliais. Kiek tokių nesąmoningų yra? 10 proc? 20? 50 ar 70? Ir kas juos atskirs, ir kas už juos priims sprendimą?
Jei informacija pateikta, turi susitaikyt – sprendimą priimi pats, vaikų atveju – tėvai. Jei to nepajėgi, ką gi- paskaityk apie natūraliąją atranką.
Todėl grįžtu prie savo minties: jei tai legalu, tai moralu daugumos požiūriu. Ir legalumo, ir moralės suvokimai laikui bėgant keičiasi. Istorijoje pilna bandymų moralę keisti prievarta; nei vienas nepavyko.
Tai tiek, sėkmės
Paulius
e.f.i., supratau. Jeigu kokia nevyriausybinė darys kampaniją, kurią rems TK, tereiks prie logotipo prirašyt: lochai, TK Lietuvoje veikia legaliai, todėl jums neturi kilti jokių abejonių dėl šios kampanijos tikslų ir pan. Matematika, etikmat, attack!
e.f.i.
Pauliau, gal argumentais išeitų pašnekėt? O ne vadovautis blogu radikalų įpročiu atsidūrus kampe tiesiog rėkt?
Jau rašiau: atstovaujamoji demokratija turi visus instrumentus, leidžiančius a) išsakyti nuomonę, b) įtikinėti šia nuomone kitus, c) pasiekus kritinę masę keisti įstatymus.
Tai ir įtikinėk. Tabako kompanijos turi analogišką teisę, patinka tai ar ne. Ir alkoholio kompanijos. ir maisto gamintojai, kurie dešras gamina pažeisdami paršiukų teisę gyventi. ir kas tik nori.
Ta pati demokratija suteikia tau teisę smerkti tokius veiksmus. Garsiai, o ne virtuvėje atsukus čiaupą, kaip sovietiniai disidentai.
Jei tarkim tau kyla tokių abejonių, tai tu jas garsiai ir išsakyk. Įtikink kitus. Pakeisk situaciją. o vadinti nesutinkančius lochais ir tiesiog rėkt, – nu, tai čia aludės lygis.
Paulius
e.f.i., sunku su tavim kalbėti, kai tu turi laiko tik kalbėti su savimi. Mes jau seniai išsiaiškinom apie tai, jog teisinio tokių dalykų aspekto judinti neverta, nes.. viskas teisėta. Klausiu apie moralinį į ką tu vėl beri moralu, nes teisėta. Pagal tavo logiką aš, eidamas gatve ir pamatęs gatvėje plakatą, kuriame TK kviečia vaikus į akcija “Nerūkau ir gerai darau” turėčiau iš laimės (nes TK=teisėta=moralu) atsistot ant rankų, tris kart timptelt kojom, o paskui staiga pašokęs ant kojų dar dešimt minučių žongliruoti kiaušiniais ir linksminti praeivius. Na, man nėra taip – man kiltų daug klausimų dėl tokios kampanijos. Ir nepaisant to, kiek % žmonių Lietuvoje rūko legalias cigaretes, tikiu, kad daugumai/mažumai, kuri sąmoningai įvertina tokią kampaniją, ji gali patikti/nepatikti nepriklausomai nuo to, koks teisėtas kampanijos remėjas. Orlen irgi veikia legaliai, bet kaip tu reaguoji į jų-Lietuvos krepšinio rinktinės reklamą? O jeigu tai būtų buvus degalinė, kurioje iki tol pyleisi degalus? Tavo akyse jie įvaizdžio nesusigadino, tavęs tai neveikia ir tu toliau piltumeis degalus pas juos? Tokiu atveju belieka tepti meškeres iš komunikacijos biznio, nes komunikacija nekeičia žmonių nuostatų… Aš gi manau, kad keičia ir yra DIDŽIULIS skirtumas tarp to, jog įmonė veikia legaliai ir to, patinka tau jos veikla ar ne. Ir jeigu man nepatinka įmones veikla, mano akyse krenta visi projektai prie kurių ji prisideda.
Paulius
p.s. sakinys apie lochus buvo įsivaizduojamas tekstas, kurį aš arba kitas Lietuvos gyventojas legalu=moralu valstybėje turėti išgirsti galvoje pamatęs, jog kampaniją remia T arba A kompanija. Ne apie tave ten, būk ramus.
e.f.i.
Paliau, nu tai dar kartą. Pats sakai, kad neprivalai džiaugtis dėl to, su kuo nesutinki. ir aš manau, kad neprivalai. tavo požiūriu, tokia veikla nemorali. Mano požiūriu – morali, o moralė nėra fizikos dėsnis ir iš esmės yra toks pats žmonių susitarimas, kaip ir įstatymai. Reik pavyzdžių? Afganistane nemoralu moterims vaikščioti neprisidengus galvos. Lietuvoje tai buvo nemoralu prieš 100 metų; moterys nešiojo skareles arba nuometus. Kiek tokių matai šiandien?
Orlen mano akyse įvaizdžio, jei ką, nesusigadino. Jei tavo susigadino – tai tavo teisė, ir ja naudojiesi, bet aš taip elgtis neprivalau. Aš tokiais atvejais manau, kad tam tikras blogis, kaip ir tam tikras kvailumas, yra neišvengiami – visur ir visais laikais.
Čia priėjom komunikaciją – kalbant apie ją pagrindas yra tai, kad žmonės ir jų nuomonės yra skirtingi. Tavo akyse projektai kris. Mano ne. Jono ar Antano akyse – pakils. Kiti dar kitokiais būdais reaguos. Komunikacija ir yra būdas įtikinti. Na, o tiesiog savo tiesios sakymas vadinasi propaganda.
Todėl jei TK remia renginį, puiku – jie išleidžia dalį pinigų, kuriuos vienaip ar kitaip gavo veikdami teisėtai. Gal kažkas nenorės po to rūkyti – ir puiku.
Bet jei paaiškėja, kad TK ketinimai yra kiti, nei skatinimas nerūkyti – tai jau manipuliavimas. tada tokią akciją vertinu neigiamai. bet jei kompanija tiesiog parėmė ir neprašo nieko mainais – kas čia blogo?
Paulius
e.f.i., nu tai rimtai, dar kartą :) yra du dalykai, kuriais sureaguosiu į paskutinį tavo tekstą.
Pirma. Aš sakau, kad teisėta nebūtinai lygu moralu. Tu bent jau anksčiau sakei, kad šių dalykų atskirti neįmanoma. Aš nesutinku. Visi brand’ai, kuriuos matome yra teisėti, bet ne visus juos mėgsti/-ame. Vieni atrodo artimi tau, kiti svetimi, treti jau ir nemalonūs, nemoralūs ir pan. (kaip man Olialia). Todėl, kai matau, kad man patinkantis brand’as remia kažką (man juk patinka jo požiūris į ..), aš džiaugiuos, jeigu remia svetimas esu jam abejingas, jeigu nepatinkantis/nemoralus – nesidžiaugiu, nes kaip galėčiau džiaugtis, kai toks brand’as kaip Olialia remia mergaičių grožio stovyklas (įsivaizduok, kad tas, kurias kažkada rėmė Dove)? Olialia legalu, teisėta? Taip. Man patinka, man moralu? Ne. Ir ne man vienam. Todėl sakyti, kad čia labai paprasta problema, nes nebūtinai, kas yra teisėta yra moralu. Čia gali organizacija paėmusi pinigus teisintis, jog jie turėjo moralinę teisę paimti pinigus, nes jie legalus, tačiau publikai tai ne argumentas.
Antras dalykas. Jeigu kažką remia pieno gamintojas, tai maks., ką jis gali pasiekti yra didesnis pieno vartojimas. Ne pieno dieta, kaip sakei. O tai nėra pavojingas dalykas. Kitaip tariant, jeigu komunikacijoje nepastebėsi kažkokių kabliukų, nieko blogo nenutiks. Kas kita, kai remia alkoholio gamintojai, tabako, kurių komunikacijoje gali būti manipuliavimo. Tu tokius dalykus vertintum blogai. Bet ar tu žinai, kada jie manipuliuoja, kada ne? Mano specializacija yra socialinė reklama, bet ir tai nebūčiau užtikrintai pasakęs, kad čia minėta Phillip Morris antirūkymo kampanija skatina vaikus rūkyti (kaip parodė tyrimas). Tai o kaip kiti? Kiti tiesiog ryja tokias reklamas ir dėkoja PM už tai, kad jie saugo vaikus nuo rūkymo, net nesuprasdami, jog iš tikrųjų PM juos skatina rūkyti. Už problematiškos paramos visada slypi pavojus. Kaip jo išvengt? Vengiant problematiškos paramos.
LOL
gerbiamieji, jei korporacijos ne tik kalba apie socialinę atsakomybę – jų tiesioginė atsakomybė ir yra už žalą, kurią jos savo legalia veikla sukelia, t.y. tabako kompanija turėtų padėti plaučių vėžininkams, alkoholio gamintojai ar platintojai – alkoholikams ir t.t.būtų čia lukashenka, iškart paaiškintų, kas ką turi paremti ir nereiktų čia burnų aušinti, va:)
e.f.i.
@ Paulius:
OK, tai čia išeinam į kitą diskusijos klausimą. Ar PM parama antirūkymo renginiui skatina vaikus rūkyti? jei taip, ir jei turim tai patvirtinančius duomenis (tyrimai, apklausos, ekspertų išvados) – pradeda galioti tabako kontrolės įstatymas ar kaip ten jį. katras draudžia propaguoti rūkymą. Raštas atitinkamoms institucijoms spėju būtų efektyvi priemonė, masinė komunikacija, pagrįsta argumentais – taip pat. Nes sutariam ir įstatymais įtvirtinam, kad tabakas leidžiamas, bet jo reklama draudžiama; vadinasi, jį vertinam kaip kad ir neišvengiamą, bet blogį.
Matai, daugeliu atvejų problema yra paprasta: žmonės verslą vertina kaip blogį ir itin dažnai reikalauja vieną ar kitą dalyką uždrausti. Kaip tik dėl to man nepatinka reikalavimas užimti poziciją vien dėl kompanijos veiklos; visiškai kas kita – kai žinai, jog ji sąmoningai kenkia.
@ LOL: kažkiek tiesos yra, bet nemanau, kad kompanija turi prisiimti visą atsakomybę. vartotojas taip pat atsakingas – tiek už save, tiek, kaip tai argumentuoja paulius (ir pilnai sutinku) už tai, kad pirkdamas prekę skatina ją toliau gaminti.
Zorge
Ne į temą
“…Kinijoje žmogelis prieš šokdamas į 34C vandenį prieš tai daro apšilimą.”
Apšilimas daromas,kad nepažeist raumens, o ne tam, kad sušilt :)
Sistem
Manau kad pinigai negali kvepėti blogai, tai tiesiog energija atlikti darbus. Tai kad dauguma iki šiol vykusių prevencinių akcijų yra nevykusios dar nereiškia kad už pačių kenkėjų pinigus nebūtų galima padaryti geros paauglių kalba kalbančios akcijos kuri turėtų realų poveikį. Nemanau kad mažas logotipas gali priversti gerti ar rūkyti (čia jau visiška nesąmonė).
Paaugliai rūko ir geria dėl to kad taip (gaila) pas mus vyksta iniciacija į suaugusių pasaulį. Nemanau kad diskusijoje dalyvavo bent vienas kuris to paauglystėje neatliko.
Didžiausia problema mano nuomone nebaudžiamumas už tabako ir alkoholio pardavimus nepilnamečiams. Galėtumėte suorganizuoti akcija kur paaugliai su slapta kamera pirktų parduotuvėse alkoholį ir po to arba nubausti tas parduotuves arba paprašyti savininkus “nešvarių” pinigų už tylą (pusiau rimti juokai).
Paulius
e.f.i., kaip tau ir vėl viskas paprasta… aš gi kalbu ne apie antirūkymo kampanijas iš serijos “nerūkyk, bet pabandyk, kad žinotum, ko nedaryt” :) užtenka į kampanijos “nerūkyk arba mirsi” atsinešti cigaretę ir tu jau skatini rūkyti, jau nekalbant apie plakatus iš serijos “čia gali būti ir tavo vaikas” (paremta ne alkoholio pinigais) kurie iš vienos pusės kalba su tėvais, kasininkais, etc., o iš kitos pusės diktuoja toną: trys jaunuoliai gerai leidžia laiką gerdami alkoholį. Kaip man įrodyt, kad ta reklama skatina paauglius vartoti alkoholį? Įkišti į MRI mašiną 1000 paauglių (statistiniam tikslumui), klausti ar ši reklama jus skatina gerti, o tada žiūrėt, ką jie sako ir tikrint ar tai sutampa su atitinkamos smegenų srities suaktyvėjimu? Tokių dalykų įrodymas reikalauja didelių pinigų, o aš išvis nesu tikras ar nors viena socialinė kampanija Lietuvoje po fakto buvo įvertinta. Aš irgi norėčiau gyventi tokioje sąminingoje ir “viskas įmanoma” valstybėje, bet tokios kol kas tiesiog nėra, jau nekalbant apie tai, jog tai galėtų būti Lietuva.
Ir taip, Sistem, mažas logotipas dažnai keičia daugiau negu didelė reklama. Tiesą sakant, kartais nereikia nė logotipo – pakanka raudonos spalvos su piramidės formom, kad užsimanytum rūkyti (bet apie tai gal kuriam kitam įraše ateityje).
LOL, aš irgi manau, kad kompanijos savo socialinę atsakomybę turėtų vystyti tose srityse, kuriose veikia. Taip komunikacijų bendrovės turėtų kalbėti apie bendravimą, žmogiškus santykius, pagalbą telefonu (savanorystę), o ne manipuliuoti tėveliais kalbėdami apie vaikus. Ir jiems iš to būtų didesnė nauda (tiesioginis brando susiejimas su gerietiška veikla) ir žmonės jų atžvilgiu būtų mažiau skeptiški.
Sistem
Aš tikrai manau kad kol narkotikai yra (nesvarbu legalūs jie ar ne) tikrai atsiras tų kurie norės juos išbandyti ir jiems jie patiks. Rūkymas yra vienas pačių nykiausių narkotikų kuris nieko neduoda bet daug atima ir apie tai reikia šnekėti ir rodyti pvz. Beje aš pastebėjau kad dauguma dirbančių stresinius darbus rūko, todėl ir manau paaugliai pradeda rūkyti kai pamato koks mūsų suaugusių pasaulis absurdiškas ir ale linksmas alkoholio gandžos amfetamino diskotekų didelių lengvai uždirbamų pinigų ir t.t.
Jie tikriausiai bando susikurti savo vietą jame ir iš to seka didžiulis verslas jį nutupdyti kuo žemiau ir paversti daug dirbančiu bet tuo pačiu ir daug beprasmiškai pinigus leidžiančiu robotu: alkoholiku, narkomanu, rūkaliu, žaidžiančiu kompiuterinius žaidimus ir gerenčių red bull (mano nuomone blogesnį nei alkoholis) ir valgančių čili picoje, laisvalaikiu neskaitančiu knygų bet beprasmiškai mynkančiu Youtube (or redtube) vartojimo robotu.
Sistem
Kuris jokiu būdu nebando pakeisti jau įsigalėjusios BLOGOS sistemos.
e.f.i.
@ Paulius: taip, įrodymas reikalauja pinigų. Bet juos galima funraisin’ti,galiausiai google eroje tų įrodymų galima rasti. o kalbėdamas įrodymų kalba įtikinsi daugiau žmonių nei kalbėdamas emocijomis ir rizikuodamas kažką pasakyti nepagrįstai.
Paulius
Google eroje gali rasti įrodymų apie buvusias kampanijas, ne esamas arba būsimas. O net negalėdamas įsivaizduoti, ką reiškia sufundraisinti kokį 20 000 Lt socialinės kampanijos rezultatų įvertinimui (pačiai kampanijai galima), šioje liberalioje demokratijoje, kurioje iš pradžių galima paeksperimentuoti su žmonėmis, kaip su triušiais, o paskui patikrint ar nepakenkei (kas tebūtų post faktum matematika), išeiti matau tik vieną – jeigu kampaniją remia/vysto problematiškos paramos davėjas, ji prieš paleidžiant turi būti pratestuota stebint specialistams. Iš paramos davėjo pinigų, žinoma. “Dėde, dėde, duokit dar pinigų” :)
Paulius
Prie diskusijos prisideda tema Lietuva įvedė cenzūrą knygoms: uždrausta 17 šalių išleista „Vyno dieta“
http://www.lrytas.lt/-12513723771250840330-lietuva-%C4%AFved%C4%97-cenz%C5%ABr%C4%85-knygoms-u%C5%BEdrausta-17-%C5%A1ali%C5%B3-i%C5%A1leista-vyno-dieta-video.htm
Ir tikėk tu tais Harvardo specais, kurie teigia, jog mažais kiekiais alkoholis yra į naudą…
Sistem
Kampanijos veiksmingumo tyrimas yra kokybinis tyrimas, jais pasitikėti irgi sunku, galų gale tyrėjams dėdė gali duoti pinigų. Nemanau kad pinigai gali pakeisti sistemą – gal bet tikrai sunkiai, Sistemai pakeisti reikia pasišventusių žmonių tokių kaip tu.
Sistem
O dėl knygos tai tikrai liūdna kad daromės perdėtos kontrolės valstybė, mano nuomone negali būti blogos knygos.
e.f.i.
Tai jei yra ankstesnės kampanijos, kas trukdo palyginti jų mechanizmą su planuojamų kampanijų mechanizmu? jei mechanizmas panašus, ir rezultatai bus panašūs.
O minėta knyga – idealus pavyzdys, kuomet perlenkta lazda duoda atvirkštinį efektą. Panaši mintis nuskambėjo šiandien per LTV Labą rytą- tūlas fotografas nuvažiavo į Iraną ir pasakoja įspūdžius, kad gerdami alkoholį ten žmonės jaučiasi disidentais. Nes ten draudžiama alkoholį gerti kaip tokį. ir daug tokių pavyzdžių gali būti
Paulius
Koks čia pavyzdys, kai žmonės dėliojantys pliusiukus prie nuveiktų darbų bando pateisinti savo darbo vietą? :) Ir šiaip, juk mes čia nebandom žlugdyti gerų iniciatyvų, tik vertinam jų pateikimą ir pateikimo vertinimą. Organizacijoms, kurios gauna tokią problematišką paramą (kitokios niekaip negauna) tikrai svarbu žinoti, ką daryti, jog jų iniciatyva ar pati organizacija nebūtų sulyginta su žemėmis. Svarbu, kaip žmonės į tai žiūri iš esmės, ar reikia pranešti apie remėją, ar galima/reikia dėti jo logotipą ar galima jam dalyvauti kampanijos kūrimo procese ir pan.
Dėl ankstesnių kampanijų mechanizmų lyginimo su būsimosiomis esu skeptiškas. Tai jeigu buvo Ežys padarė Kęsts y Vyts, tai Labas padarius kažką iš serijos Jons ir Petrs rezultatas bus panašus?
Paulius
Ir taip, tyrimai nėra visagaliai. Kad ir kaip dažnai sakoma, jog reikia klausytis vartotojo, vis dažniau gali rasti patvirtinimų priešingam faktui – vartotojas nežino, ko nori.
Sistem
Vartotojas tikrai nežino ko nori ir ką su juo daro ;]
Pradėkime
[…] pastebėjau gyvą diskusiją apie problematišką paramą (gaila negalėjau dalyvauti – dviejose vietose tuo pačiu metu nebūsi :) – draudimų ir ribojimų […]
Vi
kažkada ieškojom racionalios priežasties, kodėl PM galėtų apsimokėti remti ‘Aš Galiu’ ir panašius projektus, ir nusprendėm, kad žmogus, pradėjęs intensyviai rūkyti 12-16 metų amžiaus per gyvenimą surūkys gerokai mažiau nei pradėjęs rūkyti kiek vėliau (dėl gerokai sutrumpėjusio ‘life expectancy’). nesakau, kad tokia ir yra PM motyvacija :) bet net jei taip ir būtų, sakyčiau visi iš to tik laimi :)
Povilas
Turbut matet filma “thank you for smoking” ten buvo vienas labai geras pamastymas – kompanijos, kurios gamina cigaretes remia kampanijas pries rukyma, finansuoja fondus, kurie kovoja su veziu, ir ne bet kam, nes sios imones yra suinteresuotos, kad ju klientai nemirtu, o gyventu ir toliau rukytu :D