Žmogaus poreikis naujumui neturi ribų. Nauji filmai, žurnalai, telefonai. Ir visa tai kainuoja, ir visa reikia turėti, nes jeigu bendradarbiai aplink tave aptarinėja najausią filmą, TV laidą ar pletką žiniasklaidoje, tai arba tu lieki už borto, arba turi gyventi tose pačiose vėžiose, kaip ir kiti.
Bet kuo geresnis šiemetinis filmas už prieš dešimt metų išleistą, jeigu tu jo vis tiek nematęs? Arba kuo geresnis vakar parduotuvėse pasirodęs prabangus telefonas, jeigu tu jį 97% atvejų naudoji tik skambinimui ir SMS rašymui?
Naujumas nėra privalumas savaime (nors gali tokiu būti iš esmės). Psichologijos mokslas teigia, jog žmogus gavęs (per) sunkų klausimą, yra linkęs atsakyti į kitą klausimą. Taip, net savęs paklausęs kodėl aš noriu pamatyti naujausią filmą, gali atsakyti, nes įdomu, nes nauja. Bet gal tikrasis atsakymas yra “nes visi žiūrės ir apie jį kalbės, o aš nenoriu likti už bendravimo borto ir atrodyti, kaip balta varna”. Mobilusis telefonas ne tik, kad naujas, bet ir iš esmės nebūtinai yra privalumas. Vieni į jį bežiūrėdami praleidžia miesto grožį, kiti daro avarijas. Realiai, tai tik būdas bendrauti, palaikyti kontaktą, o tam mobilusis telefonas, ypač šiais laikais, tik trukdo. Nes šimtas (hug) nė iš tolo neprilygsta vienam tikram apkabinimui.
Steve Jobs visą gyvenimą pravaikščiojo LEVI’S 501 džinsais (35-70$). Ar jis buvo uncool, nes nesekė naujausiom mados tendencijom? Tiesa, tai nesutrukdė jam įtikinti žmones, kad jiems nuolat reikia naujausio iPhone, iPad, iMac, iPx. Paradoksalu, iš ties.
Pasaulis sukasi ant vartojimo ir aš net neįsivaizduoju, kaip jis atrodytų, jeigu vieną dieną vartotojiškumas baigtųsi. Todėl net ir aš, kaip žmogus iš tos srities, kuri verčia vartoti (reklamos), dažnai save pagaunu klausimu “Kodėl”? Kodėl aš tai darau? Kodėl aš tai perku? Kartais atsakymai nėra malonūs, tačiau beveik visada padeda sutaupyti, perskirstyti prioritetus ir galiausiai – gyventi laimingiau.