Panašaus pavadinimo įrašas turėjo atsirasti dar būnant Vietname, bet tada dar tingėdavau fotografuoti maistą, tad… Kuala Lumpuras. Miestas, kuris maisto pasirinkimu nesiskundžia, nors po Singapūro, tai maža kuo gali skųstis. Vis tik atradęs tarp vietinių žmonių rekomendacijų, jau pirmą dieną vėlyvų pusryčių nulėkiau į vietą, kurios niekaip kitaip ir nepavadinsi, kaip tik Kinų šventykla. Įsikūrusi vos ne bokštų Petronas papėdėje, bet iš išorės nė neįtartum, kad tai labai populiari vieta tarp pietautojų.

Būtent pietautojų, nes dirbti pradeda apie vienuoliktą, apie pirmą maisto pasirinkimas jau būna smarkiai sumažėjęs, o apie antrą ten begali melsti maisto.

Skirtingai nuo kitų panašių vietų, ši – milžiniška. Štai kaip viskas atrodo piko metu ir tai čia, aišku, dar ne viskas matosi:

O panašu į kitas panašias vietas tuo, kad greta nemažo pasirinkimo daržovių, didelę dalį sudaro vienaip ar kitaip imituoti mėsos pakaitalai. Daugeliu atveju tai soja, bet yra ir kitų triukų skoniui imituoti. Realiai čia labai budistinis bajeris kilęs iš filosofijos “kuo mažesnis skausmo kiekis, kuo mažesniam skaičiui gyvų organizmų” ir svetingumo, nenorint įžeisti vegetarizmo nepropaguojančių svečių. Iš ties, pamenu, kai prieš kurį laiką lankiausi Taivane, tik žinojimas, jog esu vegetariškame restorane man atpalaiduodavo rankas renkantis skirtingus patiekalus. Kai kurie jų ne tik skoniu, bet ir išvaizda primena mėsinius giminaičius. Juokingiausiai man atrodė Vietname matyti sojiniai viščiukų sparneliai. Bet padaro tikrai skaniai. Sunku sakyti, kad 1:1 su mėsos originalais, tačiau pasakymas “net mėsiaėdžiai čia nesigailės būdami vegetarais” yra ne iš piršto laužtas.

Ir svarbiausia, kad tokiose vietose iš ties nebrangu. Vienur tiesiog sveria maistą ir moki už gramus, kitur velnias žino – iš akies kažkaip paskaičiuoja. Vietname už didelę lėkštę, pamenu, mokėdavau apie pusantro dolerio, o štai žemiau esantys pasirinkimai iš Kuala Lumpūro – atitinkamai septyni ir devyni litai. Taip, gėrimas ir sausainių maišelis įskaičiuoti.

Maisto kainos ir skonis Azijoje man smarkiai atmuštų norą šeimininkauti virtuvėje. Na, nebent grįžčiau prie picų, kurių čia yra ne tiek ir daug, o garantuotai ir ne tokios skanios, kaip mano :)