Pasaulis kalba apie Lewis. Apie žmogų, kuris dar prieš kelis dešimtmečius įrašė keletą albumų, kurie platesnio klausytojų rato taip ir nepasiekė. Ir apie Jon Murphy, kuris jo albumą L’Amour rado viename Prancūzijos blusturgyje. Ir apie tai, kad dabar šis muzikantas nenori turėti nieko bendro su savo muzikine praeitimi. Ir apie tai, kad jo įrašas gali tapti vienu iš didžiausių šių metų “wow”. Ir apie tai, kad jis skamba, kaip Antony Hegarty, How To Dress Well ar Nick Drake. Ir apie tai, kad filmą “Searching for Sugar Man” primenanti istorija gali būti viso labo marketinginis triukas. Ir apie tai, L’Amour yra nuostabus, nepriklausomai nuo to ar jūs žinote ką nors apie Lewis ar ne: