Nėra neįdomių dalykų yra tik žmonės, kurie nesugeba jais sudominti. Vis pamenu, kaip kiekviena muzikos pamoka mano mokykloje prasidėdavo atsistojus giedant “Marija, Marija, švenčiausia lelija…”. Ir tie prisiminimai ne iš gerosios pusės – visi traukė tą giesmę, kaip mokyklinio lažo himną. Kodėl muzikos pamokos negalėtų būti maži PS22 choro atitikmenys, jau nekalbant apie tokius nacionalinius įkvėpiančius pavyzdžius, kaip Capital Children’s Choir? Tiek vienas, tiek kitas gali pasigirti dainavęs su didžiausiom muzikos pasaulio žvaigždėm: Rihanna, Spice Girls, etc. Jau nekalbant apie didžiausias šventes šalyse, kur jie yra mielai kviečiami. Bet kas iš tiesų juos vienija yra tai, kad jie dainuoja tai, kas jiems patinka. Teko skaityti istoriją apie vieną “negabų” jaunuolį JAV, kurio mama per tėvų susirinkimą verkė nesuprasdama, kas atsitiko, kad jos sūnus pradėjo puikiai rašyti ilgiausius rašinius – tai, ko iki šiol niekada nedarė ir ko iki šiol jo niekas neprivertė daryti. Paslaptis – naujas mokytojas, kuris ne įraitė eilinę šaibą už tai, kad kažkas nepasivargino parašyti trijų lapų teksto apie JAV gamtos grožį, bet išsiaiškinęs jaunuolio pomėgius, pasiūlė jam parašyti apie jo mylimiausio beisbolo žaidėjo neįtikinamus smūgius. O vėliau apie krepšinio žvaigždes. Nes juk ne gamta svarbiausia, o gebėjimo rašyti lavinimas. Ir tai net ne pinigų, ir ne mokyklos programų keitimo klausimas – tik iliustracija, jog tu arba supranti kodėl ir ką darai, arba tiesiog darai. Antrasis variantas visada bus šaltų robotukų gaminimo formulė.

Dainos originalas: Crystal Castles – Untrust.