Ar jums atrodo, kad visi vaikai, ypač, kol jie maži, myli savo tėvus? Atrodytų, kiemo draugo tėtis jam perka viską, ko širdis geidžia, bet tu vis tiek myli savo pageriantį, pamušantį tėvelį, kuris geriausiu atveju Kalėdoms nuperka mašinėlę. O kaip Henriko Daktaro vaikai? O kaip jo žmona? Ar jie yra idiotai išoperuotomis smegenimis ar jie rodo palaikymą tėvui iš nuoširdžios meilės, ignoruodami teismo sprendimus ir policijos įrodymus, kad ant jo sąžinės guli šimtų žmonių lavonai, sudeginti verslai, etc.? Ar “Visi vagys”, “Gyventi Lietuvoje neįmanoma”, tačiau tuo pačiu nieko tokio, kad vyras iš pieno kombinato neša sūrelius, nes “tiek ten jis ir tepavagia, ypač turint omeny, kokie ten juokingi atlyginimai”?

Prieš daugelį metų turėjau incidentą su dviem gerom draugėm, kurių viena (tik viena) kitą virtualioje erdvėje išdėjo į šuns dienas. Mano reakcija buvo paprasta – žmogus, kuris šūdais drabsto mano draugus (mane, tai gal dar tiek to – atdrabstyčiau antrą tiek atgal), nėra mano draugas. Tuomet žodžio galiūnei prireikė gero mėnesio, kad susivoktų savo darbuose ir tinkamai atsiprašytų. Tais jaunais laikais dar padariau klaidą, kad atsiprašymo prašiau sau už tai, kas įvyko, o ne draugei už įžeidimą. Tokia buvo mano pozicija tada ir neįsivaizduoju, kad ji panašioje situacijoje galėtų būti kitokia, tiek dabar, tiek ateityje. Ir man būtų visiškai nesvarbu, kas yra tas prisidirbęs žmogus – jeigu jo rankos kruvinos ar liežuvis kvepia šūdu, tai man bus nemalonus, tiek jo prisilietimas, tiek kvapas iš burnos pradėjus šnekėti.

Vėliau porą kartų papuoliau į dvi panašias situacijas, kuriose pats tapau atakos auka. Pirmą kartą fb gavau žinutę nuo vaikino, kurio merginą, neva, nuviliojau (mergina savo šūdo dozę nuo jo jau buvo gavusi). Necituojant, tai buvo apgalvotai trumpas mano paveikslo nupiešimas ir palinkėjimas nustipti, mirti nuo nepagydomos ligos ir pan. Parodžiau jo draugei su kokiu tipažu jai teko bendrauti ir tikėjausi panašaus elgesio, koks tokioje situacijoje būtų priimtinas man, bet… Jos bendravimas ar santykių aiškinimasis su juo nenutrūko ir kas dar blogiau,  bendravimas visą laiką vyko ir net buvo slepiamas (iš avataro matau, kad gavo žinutę nuo jo, bet klausiu: “Kas rašo?” “Ai nieko, – atsako – draugė čia rašo”). Iki kol mano santykiai su tuo žmogumi nenutrūko, aš taip niekada ir nesuvokiau to įvykio bei dvigubo bendravimo įtakos mūsų blėstančiai draugystei. Ir tik vėliau, pažiūrėjus iš toliau, matai kaip tas tylus melas tolina ir šaldo, kad sunku atsieti žmogų nuo jo elgesio. Ši istorija būtų tik pusiau juokinga, jeigu ne faktas, kad dabar šie du žmonės ir vėl kuo puikiausiai bendrauja (nesu jų gyvenimuose, tad spėju tik iš virtualių nuogirdų).

Su kito laiško autoriumi santykius įforminom policijoje, o galiausiai išspręsim teisme, bet esmė labai panaši – aš ir vėl kaltas, kad jo draugė myli ne jį (visi nuopelnai man, kuris ją per pastaruosius 8 mėnesius iki gaunant laišką, matė 2 kartus). Žmogus yra žodžio meistras, tad rėžia taip riebiai, kad man atėjus į policiją rašyti pareiškimo dėl grėsmės gyvybei (atsarga gėdos nedaro), jie (policija) patys pasiūlo kreiptis į teismą dėl įžeidimų. Įžeidimai viskam nuo pimpalo iki smegenų tokiais žodžiais, kad jeigu laišką pamatytų jo tėvai, tikriausiai apsiverktų ir tylomis savęs klaustų, ką mes padarėm, kad gavom tokį sūnų? Tačiau esmė yra ta pati – žmonės ir toliau laimingai gyvena, nors vienas jų puikiai žino, kokias srutas kitų atžilgiu gali paleisti jos išrinktasis, nes, na, “pasikarščiavo ir parašė”. Nes savas, nes, na, čia, kaip su tais sūreliais – “kiek jis ten tepavagia, juoba, kad atlyginimai tokie juokingi?”.

Ir nors dalis moralo yra įrašo pradžioje, man vis išlieka klausimas: kur yra ta riba? Kam ir kada ji brėžiama? Ar visi yra lopai, kyšininkai, bet nieko tokio, kai dakterėliui pats pakiši vokelį, nes tau tai tikrai reikia, kad nenugydytų? O jeigu matai, kad kokioje įstaigoje vieną žmogelį pažįstamas praveda be eilės, tai kitoje įstaigoje, kur tu turi pažįstamą, yra visai normalu pačiam eiti be eilės? Stovi čia toks vienas prie mano namo, rūko ir nuolat keikia šunis ir jų šeiminkus. Vienus už tai, kad loja ir šika, kitus už tai, kad to šūdo nesurenka. Bet keikia tyliai. Paskui meta papirosą ant žemės, sutrypia koja ir nusispjovęs nueina.

Aš tokiais atvejais bandau žengti žingsnį atgal ir, nors sunku, klausiu savęs, kaip aš pasielgčiau/galvočiau, jeigu taip būtų pasielgta mano atžvilgiu? Kokia mano nuomonė apie poelgį “x” buvo iki, kol tai atsitiko su man artimu žmogumi (padarė man artimas žmogus)? Nes žinau, kad pateisindamas kitų niekšiškus poelgius aš tampau savo moralės supratimą. Ir net ne tampau, bet tempiu (žemyn).

Reklamoje, marketinge, kalbant apie vartotojų elgesį, ilgą laiką buvo laikomasi nuomonės, kad požiūris įtakoja poelgius, tai yra, jeigu tu palankiai vertini vieną ar kitą produktą, tu jį ir perki. Bet mokslas nestovi vietoje ir ilgamečiai tyrimai rodo, jog yra visiškai atvirkščiai – tai poelgiai įtakoja požiūrį. Vieną ar kitą produktą mes dažniausiai nusiperkam atsitiktinai (net nusipirkę tikrai skanios duonos, negalim sakyti, jog ji pati skaniausiai, nes, greičiausiai, ji tėra skaniausia iš 10, kurias teko ragauti, parduotuvėje, kuri prekiauja 30 rūšių) ir jeigu jis patenkina mūsų poreikius, mes jam priskiriam visas įmanomas gerąsias savybes, kurios pateisina mūsų pasirinkimą.

Mes įtikime tuo, ką darome ir tada tampame tuo, kuo tikime bei galiausiai pradedam elgtis taip, kad neprieštarautume savo įsitikinimams. Ir, kaip sakė vienas žymus veikėjas “Tavo darbai kalba taip garsiai, kad aš nebegirdžiu, ką tu sakai” – kaip tu elgiesi, tokiu tave ir mato, toks tu ir esi.

_ _ _

“Lovoje su priešu” , dėl pateiktų pavyzdžių gali atrodyti, kaip gerai išmąstyta frazė, tačiau iš tiesų tėra filmo su Julia Roberts pavadinimas, kuris gražiai skamba ir šiuokart gerai tiko. // Įrašo tema brendo gan seniai ir tiesiog vieną dieną galutinai susidėliojo – jeigu atpažinote tekstuose save, prašau nesusireikšminti – visa kas nauja, yra daugybės, atrodytų nesusijusių, dalykų visuma, kuri vieną dieną sulimpa į prasmingą vienetą. 

Klausimai? Komentarai? paulius.rymeikis@gmail.com