DSC02498
Kai termometro stulpelis rodo +39C, o realus jausmas dėl drėgmės ir nevėjo yra kokie +44C, praleisti visą dieną tyrinėjant vietovę yra lėta savižudybė. Pavyzdžiui, į Angkor Wat šventyklas išsiruošdavau apie penktą valandą ryto, apie 8-9 pradėdavau galvoti apie grįžimą į savo kambariuką hostelyje, o vidurdienį jau realiai parpdavau bandydamas kompensuoti 3-4 valandas nakties miego. Aišku ne tik dėl karščio – aštuntą tuk-tuk’ų vairuotojai “oficialiai” pradeda teikti savo paslaugas, tad netrukus šventyklos prisifarširuoja įvairaus plauko turistais, kurie mėgavimosi malonumą numušdavo kokiais 80%. Net keista būdavo matyti, kaip tau jau grįžtant, eilės tuk-tuk’ų bei turistiniai autobusai dar tik viltingai skubėdavo link šventyklų. Sakoma, jog net ir vietiniai karščio piko metu mėgsta snūstelti ir čia vienas tokių – likus pusvalandžiui iki maršruto Siem Reap – Phnom Penh pradžios, įsitaisė autobuso bagažinėje.