išties, tokiomis akimirkomis lanko visokie jausmai. nejauki nuostaba, gal net nusivylimas. o gal kaip tik šiltas jausmas nežinomybės, kad artima pažintis vis dar priešaky.
blogiausiu atveju, tai buvo gintarinis medis. tikiuosi, tavo – kiek geriau.
paulius.rymeikis
Nieko konkretaus, Indre. Mintys jau tokios – kartais tokios įkyrios, kad kol neišleisi, tol neapsiramins.
Vaidis
Aš prieš kelias dienas buvau taip nustebintas artimiausių žmonių… (liūdna šypsena)
paulius.rymeikis
Man kartais būna, kad praeina metų metai, kol pajunti, ką galėtum padovanoti žmogui (dažniausiai pajunti ne tada, kada reikia, bet tai man neatrodo didelė problema), bet būna ir, kad, atrodo, dovanotum ir dovanotum. Todėl šiaip jau vengiu dovanų “nes reikia” – bijau tokias tiek gauti, tiek dovanoti.
Indrė
išties, tokiomis akimirkomis lanko visokie jausmai. nejauki nuostaba, gal net nusivylimas. o gal kaip tik šiltas jausmas nežinomybės, kad artima pažintis vis dar priešaky.
blogiausiu atveju, tai buvo gintarinis medis. tikiuosi, tavo – kiek geriau.
paulius.rymeikis
Nieko konkretaus, Indre. Mintys jau tokios – kartais tokios įkyrios, kad kol neišleisi, tol neapsiramins.
Vaidis
Aš prieš kelias dienas buvau taip nustebintas artimiausių žmonių… (liūdna šypsena)
paulius.rymeikis
Man kartais būna, kad praeina metų metai, kol pajunti, ką galėtum padovanoti žmogui (dažniausiai pajunti ne tada, kada reikia, bet tai man neatrodo didelė problema), bet būna ir, kad, atrodo, dovanotum ir dovanotum. Todėl šiaip jau vengiu dovanų “nes reikia” – bijau tokias tiek gauti, tiek dovanoti.