2006 08 08 / Velour
Geriau trumpai, negu niekada. Ar tik ne perfekcionizmas stabdo kitus nuo rašymo? Kaki King tai nėra svetima. Nuo mažų dienų į rankas pagriebusi berniukišką “ginklą” – gitarą – įrašius debiutinį albumą, dar jaunutė Niujorko gyventoja mėgavosi kultinės atlikėjos statusu ir liaupsėmis už virtuoziškumą. Bet tai buvo anksčiau, kai pikti liežuviai ją kaltino šalta technika ir siela. 2006 išleistas “…Until We Felt Red” tai ne tik spjūvis visiems kritikams ir gerbėjams į veidą, bet ir didelis žingsnis į priekį. Žingsnis muzikos galimybių išplėtimo prasme – britai tai įvardintu “musicianship”. Viename iš daugelio interviu (jame tikriausiai buvo ir tradicinis klausimas apie jos homoseksualumą) ji prisipažįsta, kad šiuo albumu ji norėjo išsigelbėti iš “akustinės gitaros karalienės”, “naujo vardo moterų gitaros pasaulyje” bei kitų skambių etikečių.
Garsų, stilių ir ritmikos įvairovė šiame darbe plaukia iš vieno žmogaus pasaulio, emocijų – akivaizdžiai gali pajusti padidėjusį Kaki King išraiškos priemonių arsenalą. Keliose dainose ji net uždainuoja (!). King balsas pažeidžiamas, silpnas, bet jos pasaulyje jis tikras, nesumeluotas. “Kartais jauti, kad kompozicija prašosi žodžių. Tada juos reikia paleisti” – sako Kaki King. Ir tikrai, žodžiai, tekstai – jie neperpildo albumo, neužkrauna bereikalingu svoriu, bet pasirodo lyg mieli svečiai žinantys kada išeiti. Pirmoje pristatomoje dainoje “Yellowcake”, alavinių kareivėlių ritmui pritarianti akustinė gitara ir vokalas sukuria tamsią ir pažeidžiamą nuotaiką – panašią į Bjork “Human Behaviour”. Ypač klipe. Panašiai jautiesi ir klausydamas kitų, vokalinius intarpus turinčių kūrinių: “You don’t have to be affraid”, “Jessica” (berods apie pirmąją meilę merginai), “I Never Said I Love You”, “Second Brain”. Kartais papildomas instrumentas – balsas – suveikia geriau, kartais prasčiau. Nenuostabu – tai naujas kelias jai. Likusi albumo dalis – instrumentinė. Joje Kaki King bėga nuo pakankamai nuspėjamų ir panašių folk, jazz, roko, flamenko (?) akustinio garsų mišinio į “noise” (“…Until we felt red”) ar net lengvo techno, šokių muzikos (“Gay Sons Of Lesbian Mothers“) teritoriją. Stebi pastarosios dainos įrašą ir supranti, kad mielai atsiduotum į jos patikimas rankas, bet… Vyrų jai nereikia. Belieka tik dar kartą paleisti raudoną garsų kamuolį po kambarį ir stebėtis kaip jis vėl gražiai susivynios galvoje.
http://www.kakiking.com
http://www.myspace.com/kakiking
paulius.rymeikis
Kuri laika su albumu galima susipazinti:
http://www.sendspace.com/file/ue8p28
papas
nu ir vardas…
se-e
says who :))
o man kaip tik dabar uzkliuvo kaip jis uzrasytas ant virselio… primine daug kam kliuvusii Rimi prekini zenkla – pirma raide didzioji, nors sumazinta iki likusiu mazuju lygio… fe.
Visa laime, kad muzikos ne pro virseli klausomes :))
paulius.rymeikis
dar pora elektriniu jos live’u:
http://www.youtube.com/watch?v=iBY8NukWY7U
http://www.youtube.com/watch?v=wYZgZI_sh0A
se-e, labai gera pastaba del didziuju ir mazuju raidziu!!! min 3 savaitem pasididziavimo! :)
se-e
ten ne pastaba, o kliutis! siai minutei esu perskaiciusi iki virselio, o cia toliau irgi verta skaityti?
qwy
;-)
papas
beje, sitas patiko. siusdamasis tikejausi eilinio snobisko, vartoti netinkamo, bet uztat labai “kurybisko” albumiukscio, bet tai pasirode esas tiesiog grazus darbas.
aciu uz naujiena.
kolkas daug neklausiau, nes esu uzsedes ant kitos grupes, bet ateityje reiks klausyt.
se-e
kiek kitaip, apie ta pacia: http://www.pitchforkmedia.com/article/record_review/38399/Kaki_King_Until_We_Felt_Red
offca
nieko ypatingo
geriau paskutini Feist’u rmxu rinkini “open season” paklausyk
liu
o ka jeigu man feist “open season” nelabai patiko?..
se-e
liu, tai tu net apie kaki dar nieko nepasakei ;)
offca
liu, visi laisvi isreiksti savo nuomone
liu
dieve tu mano, nepulkit. argi ash ka sakau del tu nuomoniu? o apie kaki nieko nepasakiau – taip. nes neklausiau. isvis zadejau nesisiust po recenzijos, nu bet ai, nebeturejau ka siustis :) tai va paklausysiu ir jau galesiu pasidalint yspudziais. kada nors… nes nu niekaip nespeju suklausyt visko ka atsisiunciu. kompe jau turbut virs simto albumu dar ne karto neuzsidetu guli :O o juk daznai nuomones suformavimui neuztenka vienos perklausos… tokie tad vargai manieji :)
Arunas
Tikrai, kiek šaltoka muzika. Ir linkusi į minorą. Ypač, kai dainuojama. Instrumentiniai dalykai įdomesni ir įvairesni. Bendrai, aišku, gera ta KAKI muzika. Gaila, kad tik į klubinius formatus orientuota (vis galvoju apie koncertavimo galimybes…)