“Tragiškas”, gerais renginiais užpildytas ruduo Vilniuje tęsiasi. Į “Sirenas” skubančius teatro gerbėjus, neabejotinai, turėtų erzinti tuo pačiu metų vykstanti vokiškų filmų peržiūra. Programoje kelios Lietuvoje jau demonstruotos, bet, greičiausiai, pro akis praplaukusios juostos (“Sofija Scholl – paskutinės dienos”, “Šviesos tolumoje”, “Vaidybos įaistrinti”), keli pakankamai nauji kūriniai iš jau žinomų veikėjų rankų (“Stambulo garsai” – rež. Fatih Akin, “Žydrynė” – rež. Werner Herzog, “Vasara Berlyne” – rež. Andreas Dresen) bei vienas slaptas retrospektyvos ginklas (“Didžioji tyla” – rež. Phillip Groening).

Visi, kuriuos teko matyti – verti dėmėsio. “Vaidybos įaistrinti”, demonstruotas 2004 arba 2005 “Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje, galutinėje mano geriausiųjų lentelėje nusileido tik čekų studentų eksperimentui “Cesky sen”. Pastarasis – apie reklamą, apkalbamas – apie studentus stojančius į aktorines studijas. Nuo A iki Z. Nuo pasiruošimo stojimui iki išmetimo iš mokymo įstaigos. Herojai kamerų persekiojami (neva) ne vienus metus, tiek savo gimtinėje, tiek išvažiavę daryti karjeros į JAV. Svarbiausia, kad filmas yra geras nepaisant žanro ir turinio – iš esmės. Nemėgstantiems dokumentikos pažiūrėti tiesiog būtina.

“Stambulo garsai”, tai tiesiog filmas ritme. Net dialogai – atrodo, lyg būtų specialiai aranžuoti.

“Šviesos tolumoje” – sunkus, tamsus (o gal tik vaizdo kokybė?) socialinis kinas. Bet kuo jis tamsesnis, tuo ryškiau šviečia kartais prasimušantys vilties ir gerumo spinduliai. Kiek nedaug reikia, kad tamsos neliktų.

“Sofija Scholl – paskutinės dienos” rodė 2006 metų “kino pavasaryje”. Deja, šį kartą filmas bus iš DVD. O būtent šiai juostai tai didelis nuostolis. Didingas, gal kiek teatrališkas, nekokybėje jis praras savo spalvas, atmosferą. Kalbant iš esmės – nuo pirmų akimirkų (ir tik nuo jų – neveluokite!) įtraukiantis ir išlaikantis ne kuo kitu, bet dialogais. Naivi kova prieš sistemą. Idealizmas prieš totalitarizmą.
Daugiau įspūdžių galite pasiskaityti čia. Visa programa, filmų, režisierių pristatymas guli žemiau:
Rugsėjo 22 d.
Vasara Berlyne (Sommer vorm Balkon)
Tragikomedija, 2005, 107 min.

Režisierius: Andreas Dresen, scenarijaus autorius: Wolfgang Kohlhaase, operatorius: Andreas Hoefer, montažas: Joerg Hauschild, muzika: Pascal Comelade.
Vaidina: Nadja Uhl, Inka Friedrich, Andreas Schmidt, Stefanie Schoenfeld
Festivaliai: Toronto 2005, San Sebastian 2005 (In Competition), Chicago 2005, Hof 2005, Goteborg 2006, Shanghai 2006 apdovanojimai: Silver Shell Best Screenplay San Sebastian 2005, Silver Hugo for Best Actress Chicago 2005, Bavaria Film Award 2005 (Best Direction)

Sommer vorm Balkon
Karšta vasara Rytų Berlyne. Nikė gyvena palėpėje. Ji vienintelė visame name turi balkoną. Šalia gyvena Nikės geriausia draugė Katrin, kuri yra vieniša mama ir bedarbė. Jos dažnai kartu leidžia tvankias vasaros naktis balkone gerdamos pigų vyną. Jos šnekučiuojasi ir juokiasi iš sudėtingos žmogiškos egzistencijos bei problemų santykiuose su vyrais. Staiga viskas pasikeičia, kai Nikės gyvenime atsiranda sunkvežimio vairuotojas Ronaldas…

Andreas Dresen (* 1963, Gera) – garsus vokiečių režisierius, kuriam būdingas improvizacinis ir pusiau dokumentinis stilius. Jis pelnė daug svarbių apdovanojimų.
Filmografija: 1992: „Stilles Land“, 1994: „Mein unbekannter Ehemann“, 1997: „Raus aus der Haut“, 1999: „Nachtgestalten“, 2000: „Die Polizistin“, 2002: „Halbe Treppe“, 2003: „Denk ich an Deutschland… Herr Wichmann von der CDU“ (dokumentinis), 2005: „Willenbrock“ (pagal Christopho Heino romaną „Willenbrock“), 2005: „Sommer vorm Balkon“.

Rugsėjo 23 d.
Žydrynė (The wild blue Yonder)
2005 m., 81 min.

Režisierius: Werner Herzog, operatoriai: Tanja Koop, Henry Kaiser, Klaus Scheurich, Jorge Vignati.
Vaidina: Brad Dourif, Donald Williams, Ellen Baker ir kt.
Distributoriai: Werner Herzog Film GmbH

The wild blue Yonder
Astronautai kosminiame laive nebegali sugrįžti į Žemę, nes ji jau nebegyvenama planeta (to priežastis lieka neaiški). Kosminis laivas suka ratus aplink Žemę. Astronautų įgūla priversta susirasti naują planetą, kurioje galėtų apsistoti. Paieškoms jie išsiunčia zondą Galilėjus. Paieškų metų susiduriama su vandens apsemtos planetos „Žydrynės“ pasiuntiniais… W.Herzogas sumaniai montavo įvairią mokslinę, dokumentinę kino medžiagą ir sukūrė puikų įtikinamą fantastinį filmą. Šis filmas pelnė 2005 m. Venecijos kino festivalio tarptautinės žiuri prizą.

2000 m. Vilniaus Goethe’s institutas surengė išsamią W.Herzogo filmų retrospektyvą, kurią sudarė 17 režisieriaus filmų. Pats riežisierius viešėdamas Vilniuje nusprendė savo vaidybinio filmo “Nenugalimasis” keletą scenų nufilmuoti Vilniaus senamiestyje, Užupyje.

Rugsėjo 24 d. ir 25 d.
Didžioji tyla (Die grosse Stille)
162 min., 2005 m., dokumentinis

Režisierius ir scenarijaus autorius: Philip Gröning, operatorius ir montažo vadovas: Philip Gröning, prodiuseriai: Philip Gröning, Michael Weber, Andreas Pfaeffli, Elda Guidinetti, prodiuserinė kompanija: Philip Gröning Produktion/Düsseldorf, koprodiuseriai: Venturafilms/Meride, Bavaria Film/München, Cine Plus/Berlin, BR/München, ZDF/Maiz bendradarbiaujant su televizijos kanalais ARTE/Straßburg, TSI Televisione Svezerra/Lugano

Die grosse Stille
„Didžioji tyla“ – pirmasis filmas, kuris išsamiai rodo gyvenimą už vienuolyno sienų. Jame rodomas gyvenimas griežčiausia askeze pasižyminčiame kartūzų vienuolyne Grand Chartreuse Prancūzijos Alpėse. Tyla. Pasikartojimas. Ritmas. Šis filmas – tai labai griežta, beveik nebyli meditacija. Jame neskamba muzika, išskyrus vienuolių giesmes. Tik laiko tėkmė, metų laikų kaita ir nuolat pasikartojantis dienos elementas – malda. Režisierius ir idėjos autorius Philipas Gröningas laukė 16 metų, kol broliai vienuoliai sutiko, kad būtų filmuojama jų vienuolyne. Pats Gröningas vienuolyne praleido pusę metų. Jam buvo draudžiama pasiimti ką nors iš filmavimo grupės narių, buvo iškelta sąlyga, kad filme neturi būti jokių papildomų komentarų ar muzikos.

Rugsėjo 25 d.
Sofija Scholl – paskutinės dienos (Sophie Scholl – die letzten Tage)
116min, 2004 m.
nuo 12 m. amžiaus

Režisierius: Marc Rothemund
Scenarijaus autorius: Fred Breinersdorfer.
Vaidina: Julia Jentsch, Fabian Hinrichs, Alexander Held, Johanna Gastdorf, André Hennicke, Florian Stetter, Johannes Suhm, Maximilian Brückner, Jörg Hube ir kt.

Sophie scholl – die letzten Tage
Režisieriaus Marco Rothemundo filmas „Sofija Scholl – Paskutinės dienos“ („Sophie Scholl – Die letzten Tage“, 2005 m.) pasakoja apie Miuncheno studentų įkurtą pasipriešinimo grupę „Baltoji rožė“, kuri 1943 m. kovojo prieš nacių režimą, šios grupės lyderių – brolio ir sesers Scholl – paskutiniąsias dienas iki suėmimo. Filmas apdovanotas daugeliu svarbių prizų: nominuotas 2006 m. Oskaro premijai, 2005 m. Berlyno kino festivalyje „Berlinale“ Julia Jentsch apdovanota geriausios aktorės kategorijoje „Sidabriniu lokiu“, 2005 m. ji paskelbta geriausia Europos kino aktore ir kartu su režisieriumi Marcu Rothemundu apdovanota pagrindiniu publikos prizu.
Marc Rothemund (* 1968) filmografija: 1998: „Das merkwürdige Verhalten geschlechtsreifer Großstädter zur Paarungszeit“, 2000: „Harte Jungs“, 2001: „Die Hoffnung stirbt zuletzt“, 2005: „Sophie Scholl – Die letzten Tage“.

Rugsėjo 26 d.
Stambulo garsai (Crossing the bridge)
91 Min., 2005 m.

Režisierius ir scenarijaus autorius: Fatih Akin, operatorius: Herve Dieu, montažas: Andrew Bird, muzika: Alexander Hacke
Vaidina: Alexander Hacke, Selim Sesler, Baba Zula, Orient Expressions, Replikas, Erkin Koray, Ceza, Mercan Dede, Brenna McCrimmon, Aynur, Orhan Gencebay, Müzeyyen Senar, Sezen Aksu

Crossing the bridge
Dokumentinis filmas apie Stambulo muzikinį pasaulį. Garsios vokiečių muzikinės grupės „Einstürzenden Neubauten“ bosininkas Alexander Hacke kartu su režisieriumi Fatih Akin su kamera ir mikrofonu leidžiasi į Stambulo gatves. Jie bandys pagauti miesto muziką. Jųdviejų kelionė prasideda prie garsiojo Bosporo tilto Bogazici Körprüsü, po to jie keliauja pas reperį Cezą, pas turkiškos liutnios virtuozą Orhaną Gencebay, po to pas garsiąją dainininkę Sezen Aksu. Filmo kūrėjai sustoja ties gatvės muzikantais ir pasiklauso kurdų dainininkės Aynur dainų. Sukuriama užburianti muzikinė kino kelionė per Stambulą.

Fatih Akin (* 25.08.1973 Hamburgas) filmografija: “Kebab Connection” (2004), režisierius, scenarijaus autorius, “Gegen die Wand” (2003/2004), režisierius, scenarijaus autorius ir koprodiuseris, “Solino” (2001/2002), režisierius, “Planet der Kannibalen” (2001), aktorius, “Die Liebenden vom Hotel von Osman” (2001), aktorius, “Das Experiment” (2000 / 2001), diktorius, “Ein göttlicher Job” (2000/2001), aktorius, “Wir haben vergessen zurückzukehren” (2000), režisierius, scenarijaus autorius, “Im Juli” (1999/2000), aktorius, režisierius, scenarijaus autorius.

Rugsėjo 27 d.
Šviesos tolumoje (Lichter)
2003, 105 min., vaidybinis

Režisierius: Hans-Christian Schmid, scenarijaus autoriai: Michael Gutmann, Hans-Christian Schmid, operatorius: Bogumil Godfrejow, muzika: The Notwist, montažas: Hansjörg Weissbrich, Bernd Schlegel
Vaidina: Ivan Shvedoff (Kolya), Sergei Frolov (Dimitri), Anna Yanovskaya (Anna), Sebastian Urzendowsky (Andreas), Alice Dwyer (Katharina), Martin Kiefer (Marko), Tom Jahn (Maik), Devid Striesow (Ingo Mertens), Claudia Geisler (Simone), Zbigniew Zamachowski (Antoni), Aleksandra Justa (Milena), Marysia Zamachowska (Marysia), Maria Simon (Sonya), Janek Rieke (Christoph), August Diehl (Philip), Julia Krynke (Beata), Herbert Knaup (Klaus), Henry Hübchen (Wilke). Prodiuseriai: Jakob Claussen, Thomas Wöbke

Lichter
Hanso-Christiano Schmido filmas sudarytas iš atskirų epizodų, kurie pasakoja įvairaus plauko žmonių gyvenimo istorijas abipus Lenkijos-Vokietijos sienos. Čia susipina paauglių meilė ir kontrabanda, verslininkų viltys ir nelegalių migrantų svajonės; čia susitinka seni draugai ir susidraugauja nepažįstami, čia vieniems viskas žlunga, o kitiems įvyksta stebuklai…

Hans-Christian Schmid (* 1965 m.) filmografija: 2006: „Requiem“, 2003: „Lichter“, 2000: „Crazy“, 1998: „23 – Nichts ist so wie es scheint“, 1995: „Nach Fünf im Urwald“, 1994: „Himmel und Hölle“, 1992: „Die Mechanik des Wunders“, 1991: „Baron Münchhausen“, 1991: „Das lachende Gewitter“, 1989: „Sekt oder Selters“.

Rugsėjo 28 d.
Vaidybos įaistrinti (Die Spielwütigen)
2003 m., 104 min.

Režisierius: Andreas Veiel
Vaidina: Stephanie Stremler, Prodromos Antoniadis, Jochen Becker, Jutta von Zitzewitz, Ilse Plachetka, Helmut Plachetka

Die Spielwütigen
Andreaso Veielio filmas “Vaidybos įaistrinti” 2004 m. Vokietijoje sumušė net vaidybinių filmų populiarumo rekordus. Tai pasakojimas apie keturis jaunus aktorius, siekiančius meistriškumo aukštumų. Režisierius savo herojus stebėjo septynerius metus. Iš tų stebėjimų gimė unikalus filmas.

Andres Veiel (gim. 1959 m. Štutgarte) Berlyne studijavo psichologiją, paraleliai mokėsi menininkų centre Bethenianhaus režisūros ir dramaturgijos. Čia jis susipažino su Krzysztofu Kieslowskiu, kurio darbais jis labai susižavėjo. Jo dokumentinės juostos pelnė didelį pripažinimą ir buvo įvertintos įvairiais svarbiais apdovanojimais: Winternachtstraum (1992 m.), Balagan (1993 m. Vokietijos kino premija ir Berlynalės taikos kino premija), Die Überlebenden (1996 m. Adolfo Grimmės premija, pagrindinis Miuncheno tarptautinio dokumentinių filmų festivalio prizas), Black Box BRD (2001 m. Europos kino premija, Bavarijos kino premija). Filmas Die Spielwütigen pelnė Berlynalės žiūrovų apdovanojimą ir Vokietijos kino premiją. 2005 m. Andres Veiel buvo apdovanotas Menų akademijos Konrado Wolfo premija. 2006 m. Berlynalėje režisierius pristatė savo naująjį filmą Kick. Šiuo metu jis kuria savo pirmąjį vaidybinį filmą pagal Gerd Koenen romaną „Vesper, Ensslin, Baader“.
Andres Veiel filmografija: 2006: „Der Kick“, 1996–2004: „Die Spielwütigen“, 2001: „Black Box BRD“, 1996: „Die Überlebenden“, 1994: „Balagan“, 1991/92: „Winternachtstraum“.

~ ~ ~

Bilietų kaina: 8 Lt
Seansų pradžia: 19.00