Guillermors - Througs The Window Pane

Guillemots – Through The Window Pane
Fantastic Plastic / 2006 07 10

Pop, rock, jazz, folk. Nuo Jeff Buckley emocijų iki lengvo Tom McRae ar Damien Rice vokalo sklandymo ore, nuo tradicinės trukmės (~3.41) pop dainos apie meilę iki 12 minučių epo… Įvairovę galima pripaišyti ir tarptautinei kolektyvo sudėčiai (brazilas, britas, škotas ir kanadietė), kurių susigrojimui, bendravimui scenoje nieko negali prikišti, ir Fyfe Dangerfield – grupės lyderiui, kurį jau 1999 metais buvo galima išgirsti legendinio John Peel radijo laidoje.

Jeigu “Through The Window Pane” reiktų apibendrinti viena fraze – tai būtų “Grand Pop Concerto”. “Guillemots” kūryboje daug nuorodų į “Flaming Lips” albumo “Yoshimi Battles the Pink Robots”, “Elbow” “Leaders of the Free World” ar pianino akordais virkdančių grupių muzikinius momentus, bet tai greičiau atspirties taškas kritikai, nei grupės apibūdinimas. Beje, dar galima paminėti ir grupės “Boy Least Likely to” vaikišką naivumą, džiugesį ir keistus instrumentus, garsus – tai irgi čia!

Albumą pradedantis “Little Bear” puikiai tiktų paskutinėje jūsų matytoje ilgesingoje dramoje. Kažkas gerai pastebėjo – “Guillemots” instrumentuotės tiek ambicingos, kad dažnu atveju tekstai taip ir lieka kitoje idėjos pusėje. Suprask – per silpni. O ko gali tikėtis, kai daugelis tekstų apie meilę? Gal kiek ironiškai viename interviu Fyfe Dangerfield apie jau hitų tapusią “Made Up Love Song #43” pasakė, kad iš pradžių tekstas buvo maždaug “eik velniop, ding iš mano gyvenimo”, bet tokios dainos niekam nereikia, niekas nepirktų, todėl ji tapo tokia, kokia yra – viskas dėl pinigų. Paskaičius apie debiutinio albumo leidimo sunkumus, nesunkiai gali tuo patikėti. Kita vertus, iš banalaus teksto padaryti tokį muzikinį pop šedevrą – menas, o priversti jo metu nubraukti ašarą – talentas.

http://www.youtube.com/watch?v=cQSm-3w1dQ8

Sekančią dainą – “Trains to Brasil” – lengviausia apibūdinti angliška fraze “love for the play” (meilė muzikavimui?) – ritmika, emocijos, instrumentuotė net per daug tiršta. Bet būtent garsų, emocijų gausa ir viso to įvilkimas į kokybiško, gyvybingo pop rūbą ir išskiria “Guillemots” iš bendros britų pop/roko scenos. Pridėkim dar porą baladžių, epinį kūrinį albumo pabaigai – štai ir viskas, ko reikia idealiam “major” produktui.
Gerai, bet… Būtų dar geriau, jeigu nebūtų taip tobula.

Home