GAIDA 2006
16-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis
Vilnius, spalio 20-28
Šiuolaikinė muzika 2006 metų “Gaidos” festivalyje įgauna pačius įvairiausius pavidalus: čia ji skamba naujose ir netikėtose erdvėse, inspiruoja įvairius tarpdisciplininius projektus, yra apdorojama naujosiomis technologijomis ar tiesiog iš jų atsiranda. Joje dekonstruojami ar rekonstruojami gerai pažįstamos muzikos motyvai, filmų istorijos bei įvaizdžiai, susiduria įvairios muzikos terpės ir idėjos. Vis daugiau šių idėjų įgyvendinama už koncertų salės ar įprastos koncerto situacijos ribų, o vienoje vietoje vis dažniau susiduria pačią įvairiausią NAUJĄ muziką garbinantys klausytojai, patiriantys įsimintinų meninių įspūdžių.
2006 metų “Gaidos” festivalis pristato ištisą įvairiausių muzikų spektrą.
Tai rizikinga. Nestabilu. Bet neįtikėtinai įdomu.
Spalio 20, penktadienis, 19 val., LITEXPO naujoji salė
LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Inesa Linaburgytė (mecosopranas)
Kamerinis choras “Jauna muzika”
Dirigentas Gintaras Rinkevičius
Marius Baranauskas. Išlydyta mintis (pasaulinė premjera)
Vytautas Laurušas. Simphonia Latina (pasaulinė premjera)
Steve Reich. The Desert Music
Bilietų kainos: 20Lt, 25Lt, 30Lt, 35Lt, 70Lt
Spalio 21, šeštadienis, 19 val., Šiuolaikinio meno centras
JEAN-FRANCOIS LAPORTE & PRODUCTIONS TOTEM CONTEMPORAIN (Kanada)
Atlikėjai: Jean-Francois Laporte ir Martin Ouellet
Jean-Francois Laporte. Khora sound installation
Muzika specialiai sukonstruotiems unikaliems instrumentams
Bilietų kainos: 20, 30 Lt
Spalio 22, sekmadienis, 19 val., Nacionalinė filharmonija
GIDON KREMER & KREMERATA BALTICA
David Geringas (violončelė)
Fridrich Lips (bajanas)
Ūla Ulijona (altas)
Marta Sudraba (violončelė)
Sofija Gubaidulina. Styginių trio
Sofija Gubaidulina. Septyni žodžiai
Algirdas Martinaitis. La Verna (pasaulinė premjera)
Gija Kančeli. Sutemos
Bilietų kainos: 20, 30, 50 Lt
Spalio 23, pirmadienis, 19 val., Šv. Kotrynos bažnyčia
ANSAMBLIS “ECLAT SEOUL” (Pietų Korėja)
Vytautas Germanavičius. Be Melting Snow (pasaulinė premjera)
Seung Jae Chung. Gerai temperuotas kvartetas
Isang Yun. Trio
Seung Hyun Yun. Aidai
Vytautas Barkauskas. Contactus Nr.1 (pasaulinė premjera)
Bilietų kainos: 10, 20, 30 Lt
Spalio 23, pirmadienis, 21 val., Šiuolaikinio meno centras
WAVES
Jean-Francois Laporte & Productions Totem Contemporain (Kanada)
Jean-Francois Laporte – muzika
Loreta Juodkaitė – choreografija
Muzika specialiai sukonstruotiems unikaliems instrumentams ir Loretos Juodkaitės šiuolaikinio šokio bei kūno plastikos kompozicijos
Bilietų kainos: 20, 30 Lt
Spalio 24, antradienis, 19 val., Nacionalinė filharmonija
GAIDA ENSEMBLE: Acoustica
Dirigentas Daniel Gazon (Belgija)
Jean-Luc Fafchamps. Lettre Soufie Gh
Yan Maresz. Entrelacs
Raminta Šerkšnytė. Migdolų žydėjimas
Bronius Kutavičius. Vasaros darbai (pasaulinė premjera)
Bilietų kainos: 10, 20, 30 Lt
Spalio 25, trečiadienis, 19 val., Nacionalinio dramos teatro mažoji salė
TIME LINE
Multimedijinis šokio projektas (pasaulinė premjera)
Vytautas V. Jurgutis – kūrinio idėja, muzika, video, scenografija
Kauno šokio teatras “Aura”
Šokėjai – Mantas Stabačinskas, Paulius Tamolė, Lina Puodžiukaitė, Asta Brilingienė, Audra Liškevičiūtė, Rasa Danilaitė
Choreografija – Birutė Letukaitė, Yossi Berg, Oded Graf
Kostiumai – Dovilė Gudačiauskaitė
Lazerinės projekcijos – Regimantas Januškevičius, Asta Januškevičienė, Zigmas Balevičius
Bilietų kainos: 20, 30 Lt
Spalio 25, trečiadienis, 21 val., Šiuolaikinio meno centras
MICROWAVES
Pan Sonic (Suomija) & Alter Ego (Italija)
Atli Ingólfsson. SNAP
Yan Maresz. Link
Giovanni Verrando. Harmonic Domains #2
Riccardo Nova. THIRTEEN – 13×8@terror generating deity
Koncertas dedikuotas Fausto Romitelli atminimui
Bilietų kainos: 20, 30 Lt
Spalio 26, ketvirtadienis, 19 val., Nacionalinė filharmonija
MAURICIO KAGEL: STÜCKE DER WINDROSE
Ansamblis “MusikFabrik” (Vokietija)
Dirigentas Mauricio Kagel
Šešių kūrinių ciklas saloniniam orkestrui:
Osten (1988/89)
Südwesten (1993)
Norden (1993/94)
Süden (1989)
Südosten (1991)
Westen (1993/94)
Bilietų kainos: 20, 30, 50 Lt
Spalio 27, penktadienis, 19 val., Šiuolaikinio meno centras
PARIS QUI DORT
Ansamblis “Court Circuit” ir IRCAM (Prancūzija)
Dirigentas Pierre-André Valade
Lenkų kilmės prancūzų kompozitoriaus Yano Mareszo sukurtas “gyvas” garso takelis (2005) legendinio prancūzų režisieriaus René Clairo begarsiam filmui “Paris qui dort” (1923)
IRCAM specialistai:
Benoit Meudic – kompiuterinis muzikos dizainas
Jérémie Henrot – garso inžinerija
Jérome Tuncer – garso technika
Bilietų kainos: 20, 30 Lt
Spalio 27, penktadienis, 21 val., Šiuolaikinio meno centras
GAIDA ENSEMBLE: Cinemusica
Dirigentas Robertas Šervenikas
(Ne)bylusis lietuviškas kinas
Nomeda Valančiūtė. Marš, marš, tra-ta-ta!
Šarūnas Nakas. Evangelija pagal kalvį Ignotą
Gintaras Sodeika. Calculus
Ramūnas Motiekaitis. Mano iliuzijos garsas
Bilietų kainos: 20, 30 Lt
Spalio 28, šeštadienis, 19 val., Nacionalinė filharmonija
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai (fortepijonai)
Dirigentas Robertas Šervenikas
Antanas Jasenka. Title: 0/1 (pasaulinė premjera)
Osvaldas Balakauskas. Movimenti II (pasaulinė premjera)
Edgard Varese. Déserts (video – Bill Viola)
Helmut Lachenmann. Schreiben
Bilietų kainos: 20, 30, 50 Lt
Lapkričio 20, pirmadienis, 19 val., Kongresų rūmai
Gaida Post Scriptum:
STEVE REICH AND MUSICIANS (JAV)
Steve Reich. Drumming (I dalis)
Steve Reich. Music for Mallet Instruments, Voices and Organ
Steve Reich. Music for 18 Musicians
Bilietų kainos: 50-150 Lt
Spalio 26, ketvirtadienis, 12 val., Kompozitorių namai
Susitikimas su kompozitoriumi Mauricio Kageliu
Po susitikimo, maždaug 13 val. bus pristatyti 3 trumpo metražo filmai, kuriuos režisavo pats kompozitorius. Tai kupini maišto filmai-hepeningai:
ANTITHESE
vieno aktoriaus pasirodymas su elektroniniais ir viešųjų vietų garsais
nespalvotas, 19 min., 1965 m.
SOLO
nespalvotas, 26 min., 1967 m.
DUO
nespalvotas, 41 min., 1967/1968 m.
Partneriai: Musikfabrik, Gaida, Vilniaus, Rygos ir Talino Goethės institutai
Spalio 26, ketvirtadienis, 16 val., Kompozitorių namai
Apskritasis stalas “Naujosios muzikos festivaliai ir 21 a. iššūkiai”
Dalyvauja:
Christine Fischer, Musik der Jahrhunderte, ISCM Pasaulio muzikos dienos 2006 Štutgarte, vykdančioji direktorė (Vokietija)
Matthias Osterwold, MaerzMusik festivalis, meno vadovas (Vokietija)
Geir Johnson, Ultima festivalis, meno vadovas (Norvegija)
Daiva Parulskienė, Gaidos festivalio atstovė
Rūta Goštautienė, muzikologėhttp://www.mic.lt/lit/fest_gaida06.htm
Info apie festivali mazoka, bet.. Kaip visada kelios naujienos omni.lt puslapyje:
Festivalyje „Gaida“ – įvairiausių pavidalų muzika
http://www.omni.lt/?i$9359_172289$z_377027
Vilma Paliaukienė: „Gaidos“ startas
http://www.omni.lt/?i$9359_172289$z_377601
jeigu kam idomu, ka siandien gros steve reich (desert music), galit paragauti:
http://www.sendspace.com/file/ddql1q
o gal kur yra maziau sverianciu samplu?
nueisiu ir paklausysiu. tiesa pasakius, turedamas bilieta, tikrai nenoreciau zinot, ka jis ten gros. kur detusi tada nustebimai ir visa kita? bent tokiems koncertams galima pasilikti nezinomybe.
bet super, kad yra galimybe paklausyt apskritai :)
stai liudai, puikus buvo sivakar pavyzdys, kaip sunku butu aprasyti Steve Reich dvasia… nes jos pulsu, jos ritmu kvepavo visas orkestras, visas choras… ir as net po koncerto nenoriu siustis jokiu irasu :))
keletas nebyliu, tolimu akimirku: http://public.fotki.com/se-e/gaida-2006-oct-20/
ar tik rytoj nezada but idomiau nei Tylos garsuose? http://www.omni.lt/?i$9359_172289$z_378287
o as reicho nesulaukiau. ne man tai.. paklausiau pirmu dvieju daliu didybes, puikybes ir profesionalumo, bet.. “ne man” – vienintelis pasirodymo “trukumas”.
tai tu ir isejai po to “puikaus” mecosoprano? :)) is tikruju tai reicho dalis buvo kaip visiskai atskiras koncertas, nemaciau ne kruopelytes sasaju tarp lietuviu kuriniu ir jo… musiskiai, kas jau ir tapo man tradicija, pateisino nusivylima tautieciu klasikines muzikos kuryba… bet tai jau kaip plojo visi Baranauskui… gal susitare buvo?!
Lina Umbrasaitė: „Gaidos“ sąskambiai ir obertonai:
http://www.omni.lt/?i$9359_172289$z_378108
nesuprantu… ar jus isties nesilankote “puslapiu” padarytos temos renginiuose, ar… ta tema neverta puslapio?
Sivakar… pries prasidedant koncertui SMC, visiems susinkusiems Laporte liepe susesti palei sienas ant saltu SMC grindu ir ne nekrust ….”Mano muzikai reikia labai daug erdves, tad pasistenkite uzimti kuo maziau vietos”… Aplink mus stovi keliolika stalu su kabanciom atliekom perdirbimui… medine lazda ir kazkokiu flakoneliu… Ir jus situo ruosiates man cia grot?? Issyk pasidariau isvada, kad sis muzikantas tiesiog yra pasiputes narcizas, iskeliantis savo kazikokia kuryba virs isivaizduojamu konkurentu… nu kad ne, jo muzika netgi pavojingai inoringa erdvei :) pries pat mano nosi mojuodamas is pradziu tuo mediniu galu, priristu ant abejotino tvirtumo sniuriuko, veliau – metaliniu flakonu… ir dar keletas tokiu paciu gavriku isbarstytu po SMC sale…panasu i 100 swings per second :)
keli kadrai su komentarais: http://public.fotki.com/se-e/laporte-gaida-2006-/
moterie, raminkis.. zmones samoningai nejo vakar, kad galetu nueiti rytoj, kai prie muzikos prisijungs shokis. bet ko noret – moterys is pradziu daro, paskui galvoja ;)
info apie (busima) pasirodyma ketvirtadieni:
MAURICIO KAGELIS. KELIONĖ KOMPASO RODYKLĖS KRYPTIMI
Spalio 26 d. laukia vienas stipriausių festivalio magnetų – Mauricio Kagelis. Jo vardą nuolat lydintys epitetai – šokiruojantis, ekscentriškas, įvairialypis, kerintis, įkvepiantis – byloja, jog tai yra viena išskirtiniausių XX a. antrosios pusės muzikinio pasaulio asmenybių.
Kagelis pirmiausia siejamas su „instrumentinio teatro“ žanru, kuriame pažėrė daugiausia inovacijų. Neišsenkančios fantazijos ir originalumo pritvinkęs kūrėjas savo darbuose neretai šmaikščiai krizena iš iškilių idėjų ir asmenybių, žmonių įpročių ir jų absurdiškų veiksmų. Sarkastiškos, kartais net akiplėšiškos gaidos giliai įsiskverbusios į Kagelio muziką. Nevengdamas parodijos jis ima ir negailestingai deformuoja kitų kompozitorių kūrinių atkarpas bei drąstiškai jas sukelia į komišką kontekstą (toks principas naudojamas kūrinyje „Ludwig van“).
Energija kunkuliuojantis menininkas nepaprastai įvairiapusis. Jis mokėsi groti fortepijonu, violončele, vargonais, studijavo dainavimą, teoriją, dirigavimą, taip pat filosofiją ir literatūrą, galiausiai net kiną ir dramą, bet niekuomet nesimokė kompozicijos. Nors šioje srityje Kagelis ir savamokslis, tačiau jam pavyko suformuluoti itin individualią estetiką absoliučios muzikos srityje. Inkorporuodamas serializmo, aleatorikos elementų, ekspresionizmo, dadaizmo bruožų kompozitorius neakcentuoja vien tradicijų griovimo, veikiau jas naujai permąsto. Įvairiapusiškas autorius komponuoja muziką ir kino filmams, spektakliams, marionečių vaidinimams, sukūrė begalę multimedijinių kompozicijų. Be to, rašo esė bei diriguoja.
Kagelis gimė Buenos Airėse, tačiau taip stipriai susiliejo su europietiškaja kultūra, jog Johnas Cage‘as apie jį sakė: „Geriausias man žinomas Europos muzikantas yra argentinietis Mauricio Kagelis“. Nors nuo 1957 m menininkas gyvena Kiolne, visgi jame rusena ir neeuropietiško mąstymo ugnelė. „Gaidoje“ skambėsiančiame cikle „Stücke der windrose“ („Vėjarodžio pjesės“, 1988–1994) saloniniam orkestrui į pasaulio kryptis jis pažvelgia kaip tikras argentinietis: čia šiaurė siejasi su tropiniu karščiu (Brazilija), o pietūs – su spengiančiu šalčiu (Ugnies žemė, Patagonija, Antarktida). Tokiomis besimainančiomis perspektyvomis ir remiasi šešių kūrinių, pavadintų pagal kompaso kryptis, ciklas.
„Stücke der windrose“ tapo vienu didžiausių 9-ojo deš. pabaigos ir 10-ojo deš. pradžios Mauricio Kagelio darbų. Tai savotiška muzikinė kelionė kompaso rodyklės kryptimi, kurioje pinasi asmeniniai autoriaus įspūdžiai, geografinės aliuzijos bei parodijos atgarsiai. Mušamaisiais dundantys Pietvakariai prasideda vakariniame Meksikos krante ir tęsiasi per Okeaniją iki pat Naujosios Zelandijos. Šiaurėje susiduriama su Lachenmanno tipo nemuzikiniais triukšmais – apiplaukiamas Šiaurės poliaratis – Vakaruose atspindima tai, ką Kagelis vadina amerikietiškos muzikos afrikanizacija arba afrikietiškos – amerikanizacija. „Vėjarodžio pjesės“, kaip ir dauguma kitų šio kūrėjo darbų, stulbinančiai įvairiaspalvis, polistilistiškas, prisisėmęs lyg kažkur girdėtų intonacijų kūrinys, tačiau kiekviena aliuzija taikliai integruota ir nesukelia vien beprasmės stilių maišaties įspūdžio.
Apie dvi valandas truksiantį ciklą atliks ansamblis musikFabrik, žinomas kaip puikus šiuolaikinės muzikos interpretuotojas, mėgstantis eksperimentus ir noriai dalyvaujantis tarpdisciplininiuose projektuose. Tą vakarą musikFabrik pavirs saloniniu orkestru, kuriam diriguos pats Mauricio Kagelis.
radau nete Gidon Kremer – Kremerata Baltica – Eight Seasons – Vivaldi – Piazzolla (2000).zip
http://www.sendspace.com/file/ra2ki6
ne itin i tema, bet jie siandien koncertuos.
INFO APIE 23, 24 DIENŲ PASIRODYMUS.
Viena pagrindinių ir viešai deklaruojamų festivalio idėjų – atvira erdvė visų tradicijų ir visų geografinių platumų muzikai. Šįsyk bendradarbiauja Rytai ir Vakarai, skirtingos tradicijos ir pasaulėžiūros, skirtingi kontekstai bei idėjos.
SPALIO 23 D., 19 VAL., ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIOS ERDVĘ UŽPILDYS ANSAMBLIO IŠ PIETŲ KORĖJOS „ECLAT SEOUL” ATLIEKAMA MUZIKA.
Tai vienas geriausiai pasaulyje žinomų naujosios muzikos kolektyvų. Jauno, 2003 m. suburto, ansamblio sudėtyje išvysime ir jo įkūrėjus – dirigentą, profesorių Jin Soo Kim bei smuikininką Sung Won Yun.
Skambėsiančioje programoje, greta trijų korėjiečių kompozitorių Seung Jae Chung „Well-tempered Quartet“, Isang Yun Trio bei Seung Hyun Yun „Echoes“, išgirsime ir puikiai žinomų lietuvių – Vytauto Germanavičiaus bei Vytauto Barkausko premjeras. Tačiau čia vėl neapsieisime be intrigos. Germanavičiaus opuso fleitai ir klarnetui „Be Melting Snow” idėją smelkia rytietiški atspalviai. Kūrinį inspiravo garsaus sufi literatūros poeto Jalal al-Din Rumi eilės. Netikėtomis sąveikomis stebina ir jau minėtasis Seung Jae Chung „Well-tempered Quartet” styginiams. Bachas, minimalizmas ir Preliudas Nr. 1 iš GTK I-o tomo. Keista? Ogi, pasirodo, įmanoma. Tam tikroje laiko sistemoje seksime besiskleidžiančias harmonines Preliudo progresijas, o minimali ir nekintanti medžiaga mūsų klausą pasieks lanksčiai deformuotų harmoninių elementų pagalba ir registro pokyčių dėka.
Išraiška, emocija, koncertiškumas egzistuoja tada, kai trokštama įsiklausyti bei išgirsti. Kaip visuomet, taip ir šįkart Vytautas Barkauskas to nepamiršo. Kūrinio „Contactus Nr.1“ antraštėje ši filosofija prasismelkia kuo akivaizdžiausiai. Kompozitoriaus išreikšta mintis, jog „kūrinio pavadinime atsispindi ir muzikinė idėja – pastangos ieškoti kontakto, t.y. susilietimo, supratimo, prašvitimo“, matyt, taps visų to vakaro muzikinių siekių ir tikslų ašimi.
O štai SPALIO 24 D., 19 VAL., FILHARMONIJOS SCENOJE FANTAZIJĄ IR PROTĄ KURSTYS „GAIDA ENSEMBLE“.
Šis „Gaidos” festivalio įkurtas kolektyvas jau spėjo įrodyti gebėjimą kokybiškai atlikti įvairių stilių naująją muziką. Į ansamblį suburti geriausi Lietuvos atlikėjai, o kolektyvo programoms parengti kviečiami skirtingi dirigentai, turintys ypatingą patirtį šiuolaikinės muzikos srityje. Šiemet prie dirigento pulto vėl stos belgas Danielis Gazonas.
Didelį pripažinimą pelniusio kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus pavardė turbūt ir pati jau daug ką byloja. Paslaptingi tautų istorijos ir priešistorės klodai, gili liaudies muzikos esmių pajauta, „magiško“ ritmo pulsacija stebėtinai dera su gaivia, savalaike muzikos kalba. Nuosekliai tęsiant praeitų metų „Gaidoje“ pradėtą Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ liniją, šiemet kompozitorius pristato „Vasaros darbus“ kameriniam ansambliui. Autoriaus įsitikinimu, toks muzikinis kolektyvas sugebės maksimaliai atliepti poemoje aprašytus vasaros įvykius, nes muzikinį skambėjimą atlikėjai papildys šūksniais, ritminėmis frazėmis, neįprastais garsais.
Tą patį vakarą „žodį tars“ ir viena produktyviausių bei aktyviausių jaunosios kartos lietuvių kompozitorių Raminta Šerkšnytė. „Migdolų žydėjimas“ – kaip ir to paties pavadinimo olandų dailininko Vincento van Gogho paveikslas (tiesioginė šio muzikinio kūrinio inspiracija) – persmelktas šviesiomis impresionistinėmis spalvomis bei subtiliais rytietiškais atspalviais.
Minimo vakaro kontekstas, kuriame skleisis lietuvių muzika, nemažiau intriguojantis. Kažin kokius išgyvenimus sukels da‘wah – musulmonų užkalbėjimų ir meditacijos metodas – Jeano-Luco Fafchamps’o opuse „Lettres Soufies“, kur kiekvienas ciklo kūrinys apytiksliai grįstas šiomis sufi alfabeto raidėmis? Pažadai vilioja, nes, autoriaus tvirtinimu, klausą pagaus Steve‘ą Reichą primenantys skambesiai, mintis žadins Claude`o Debussy muzikos prisiminimai, soluojantis obojus prasiverš free-jazz energija. Galiausiai dar viena gaida, o jos „dainius“ – prancūzas Yanas Mareszas, kurio kūrinys „Entrelacs“ prabyla apie ornamentų ir geometrinių figūrų „prisotintą“ muzikos pasaulį. Apie savarankiškus elementus, jų sąjungą bei harmoniją. Čia ypatingą reikšmę įgyja linija, kuri, pasak autoriaus, turi realų arba įsivaizduojamą bruožą atskirti objektus ir subjektus. Taip ji tampa riba, kurios pusėse formuojasi kontrastai bei skirtumai.
Iki šiol pabrėžiau tai, kas, regis, labiausiai krenta į akį – geografiniai ir kultūriniai skirtumai, savitos kalbos bei požiūriai. Du priešingi taškai – Rytai ir Vakarai, arba, kitaip – kontempliacija, meditatyvumas bei vakarietiškasis konstruktyvumas; Rytų muzikos skaidrumas, paprastumas ir Vakaruose klestintis koncertiškumas. Tai, ką žada du minėtieji muzikiniai vakarai, brėžia jaudinančio dialogo ir nepaprastų sąveikų perspektyvas. Tokiu būdu ne tik pažįstame kitus, taip suvokiame, kas mes esame, ir kokie esame. Autentiška savastis, tikrasis identiškumas pasiekiamas stebint ir bendraujant. Kol atlikėjai, bendradarbiaudami su kompozitoriais, derina instrumentus, idant skambėtų darni gaida, pasvarstykime, kokią harmoniją šįsyk išgirsime. O gal ataidėję balsai tik dar aiškiau patvirtins, kad dvasios pasaulis, kaip ir muzikos, gyvuoja persmelktas nedalomų bendrumų, gal dar kartą pajusime, jog sielos tėvynė bendra?..
IR APIE SE-E JAU MATYTA, BET PIRMADIENI KARTOJAMA SOKIU PAPILDYTA
MAGIŠKĄJĮ JEAN-FRANÇOIS LAPORTE’O GARSŲ PASAULĮ
Vienas įdomiausių šiemetinės “Gaidos” veidų – fenomenalus garsų kūrėjas iš Monrealio Jean-François Laporte’as (g.1968). Šiam skambesių ieškotojui ir tyrinėtojui, instrumentų, skambančių erdvių bei rituališkų misterijų kūrėjui, charizmatiškam muzikos filosofui festivalyje skirti du, spalio 21-osios ir 23-osios vakarai.
Iki 25-rių užsiiminėjęs dailidės amatu Jean-François Laporte’as ėmė kurti ir studijuoti muziką neįprastai vėlai, betarpišką santykį su materija išsaugojęs ir muzikiniuose eksperimentuose. Nesupančiotas akademinės muzikos tradicijų ir nesusižavėjęs Paryžiaus IRCAM’o, kuriame studijavo metus, madomis, menininkas skverbiasi į pačią garsų fiziką bei dairosi įvairiausių jų šaltinių: nuo savitai naudojamų tradicinių ar paties išrastų instrumentų (Tu-Yo, Taurė, Skrajojanti skardinė, Sirenų vargonai etc.) iki aplinkos triukšmo. Iš prancūziškosios Monrealio bei Paryžiaus aplinkos kilusio Laporte’o muzikai kur kas būdingesnis rytietiškas kontempliatyvumas, meditatyvumas bei idėjų paprastumas ir natūralumas. Kiekvienas jo sukurtas instrumentas – unikalus muzikinis fenomenas, skleidžiantis tik jam būdingą muziką, o ją sukeliantys judesiai tampa unikaliu, tik jam priklausančiu spektakliu.
Jei tradiciškai instrumentu grojančiojo kūno judesiai, pvz., fortepijono klavišus užgaunančių pirštų kilnojimas paprastai neturi savarankiškos meninės funkcijos, tai Jean-François Laporte’o kūryboje garsą sukeliantis veiksmas yra jau visai kas kita. Skrajojančių skardinių įsukimas nulemia ne tik kūrinio „Vortex” (spalio 21 d., 19 val., Šiuolaikinio meno centras) įvykių skambesį bei jų eigą, bet ir virsta nuostabiu hipnotizuojančiu reginiu. Šiame, o taip pat ir “Khôra” instaliacijoje, paskandinsiančioje klausytojus savo skambesių jūroje, pajusime ir ypatingą konkrečios erdvės akustikos poveikį.
Jean-François Laporte’as šiek tiek primena liaudies muzikantą, konstruojantį instrumentus ir jais improvizuojantį nuolatinių kelionių po pasaulį metu. Gastrolėse jo išradimais susidomi vis daugiau kitų kompozitorių, teatro, vaizduojamųjų menų bei šiuolaikinio šokio kūrėjų. Vilniuje, spalio 23 d., 21 val., Šiuolaikinio meno centre pamatysime Laporte’o ir lietuvių choreografės bei šokėjos Loretos Juodkaitės bendrą darbą – sinkretišką garso bei vaizdo amalgamą, kurios pagrindas – Jean-François Laporte’o muzika „Waves” (2006) kompozitoriaus sukonstruotiems unikaliems Tu-Yo instrumentams. Visuose Laporte’o pasirodymuose talkins ilgametis kompozitoriaus bendramintis ir daugelio sumanymų bendraautorius Martinas Ouellet.
Jean-François Laporte’ o muzika skambėjo daugelyje Kanados ir Europos miestų, taip pat Japonijoje ir JAV. Daugelis jo kūrinių buvo užsakyti Monrealio ir kitų tarptautinių ansamblių bei organizacijų, kurių keli jam pelnė apdovanojimus. 2002-aisiais Monrealyje jam suteikti net keli titulai: “Metų kompozitorius”, “Metų kūrinys” ir “Metų atradimas”, o 2003 m. jo kūrinys “Prana” Tarptautiniame Luigi Russolo elektroakustinės muzikos konkurse Italijoje buvo apdovanotas pirmąja premija.
nu jo, as tai to laporte’o laukiu tiek pat, kaip ir juodkaites.
o vat, pauliau, reich’o tikrai galejai palaukt. labai kontrastiskas dalykas tam, ka girdejai iki pertraukos. nors… kita vertus, galima paklausyt ir namie, tik please geros kokybes ir iki galo ir dar perskaicius aprasa, is kur sitas kurinys gime.
o sita, baranauskui plojo tiek pat daug, kaip ir laurusui. manau, jog del to, kad jis labai jaunas, ir del to, kad buvo daug draugu. ketinau su kolega replikuot apie jo kurini, bet jis pries mane sedejo… :)
ai, yra kaip yra. beje, buvau pasiskaites apie ta kurini. o ir paklauses.
kita vertus yra lapkricio 20 d., kur bus reich and his musicians.
nu jo, jei neklystu, tai lapkricio 20 d.
speju, kad labai verta.
gal reikia jau dabar pirkt po 50?
man tai dar per toli, kad galvociau :)
blyn, turiu patirties su jazz’ais – kai tik pasirodo afisos, per 2-5 dienas nelieka pigiuju bilietu. tikiuos, cia taip neatsitiks. visgi GAIDA.
beje, is kur gavai vilniuscityjazz programa? website blogas (2004m programa), o vilniusfestivals.lt irgi dar ruosiasi.
tai gal ir as bloga imeciau?
http://www.vilniuscityjazz.lt/content/dalyviai.en.html
turetu but geras – bent jau dienos pagal kalendoriu atitinka :)
Sudejus sestadieninius ir sekmadieninius Laporte stebetoju ispudzius, tikiu, gautume puiku teksta. Menkai se-e mums atsiskleide, bet kaip supratau ankstesnis jo pasirodymas buvo tik muzika. Gi siandien (o, jau vakar!) muzikavimo saltini ir autoriu pamaciau tik praejus 10 minuciu nuo pasirodymo pradzios. Lyg koks vezininkas/sirdininkas, sukiojo savo deguonies baliono rankeneles (bent taip atrode), taip sukeldamas malku pjaustymo elektrine pjaustykle garsus. bet tokius, kokie turetu skambeti teatrineje filmo “penktadienis trylikta” ekranizacijoje – persmelkianciuose kuna, ainanciuose per ji, uzpilanciuose ausis, kad smegenys neturetu galimybiu galvoti. kiek sunkus, kaip tos betonines sienos, kurias iveikti bande pagrindine vakaro zvaigzde (yra daugybe puikiu nuotrauku, kuriose ji kabo danguje! :D). ir tik pasirodymui pasipaigus, Laporte paeme savo kurybos lektuveli – saldainiuka – ir uzsuko mums virs galvu (foto – se-e albume :D), o jame sedintis mazas lakunas eme svilpauti ivairias daineles ir siaip garsus leisti. mes tik stovejom, klausem ir stebejomes. suvalgem ir pasishokinedami islekem i silta vilniaus vakara. tikrai taip ir buvo.
http://public.fotki.com/MrFroid/jean-francois-lapor/
tphu, pirmadieninius ispudzius :)
pusiau pritariu. tarkim, aš reziumuočiau, kad renginys pardavė tik idėją. nesusižavėjau nei atlikimu, nei ypatinga muzika, nei kažkokiais subtilaus šou elementais, nors tikėjausi visų trijų komponentų.
tačiau entuziazmo tai nenumalšino, todėl be finalinio reich’o koncerto matau tuos pačius suomių elektronikus Pan Sonic ir jų kolegas Alter Ego.
INFO APIE PENKTADIENI MUZIKOS-KINO VAKARA:
Kaip ir kiekvienais metais daug naujovių pateikiantis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“ šį kartą siūlo dar vieną naujovę – senų vaizdų ir naujos muzikos miksą „Cinemusica“. Spalio 27 d. Šiuolaikinio meno centre įvyks net du „koncertai“ – 19 val. prancūzai, o 21 val. lietuviai reanimuos senas tradicijas – nebylųjį ir nespalvotą kiną.
19 val. gan neįprastos sudėties ansamblis iš Prancūzijos Court-Circuit, galintis pasigirti daugelio kompozitorių premjerinių kūrinių atlikimu ir IRCAM (Paryžiaus akustikos ir muzikos tyrimų institutas) elektronikos specialistai atliks kompozitoriaus Yano Mareszo sukurtą muziką legendinio prancūzų režisieriaus René Clairo begarsiam filmui „Paris qui dort“ („Paryžius užmigo“, 1923).
Prancūzų kompozitorius Y. Mareszas mokėsi groti fortepijonu, perkusija, džiazine gitara, vėliau studijavo džiazą Berklio muzikos koledže Bostone, bet vis tik krypo kompozicijos link. Jos žinias įgavo Džuljardo mokykloje Niujorke, o vėliau dalyvavo kompozicijos ir kompiuterinės muzikos programoje IRCAM’e pas Tristaną Murailį. Kūryboje kompozitorius nevengia elektronikos, spektrinės muzikos elementų ar neakademinės muzikos naudojimo.
Kinas ir garsai šiomis dienomis – neatskiriami dalykai, tačiau jų santykis savarankiškumo atžvilgiu gali būti įvairus. Y. Mareszas muziką kino filmui suvokia kaip vaizdo kontrapunktą, kurio pagrindinis tikslas – atskleisti filmą, nekreipiant dėmesio į individualų muzikos išskirtinumą. Y. Mareszo kūrinys pagrįstas filmo siužetu, tačiau preciziškai neseka, o labiau komentuoja jį. Pagrindinė filmo tema – laikinumas ir nuolatinė laiko tėkmė bei žmogus esantis tokioje situacijoje, puikiai atitinka muzikines jo kuriamas situacijas.
21 val. Šiuolaikinio meno centre senąjį kiną įgarsins šiuolaikinės muzikos ansamblis Gaida Ensemble, kuris ir buvo suburtas iš geriausių Lietuvos instrumentalistų-solistų atlikti būtent sudėtingiausius lietuvių bei užsienio kompozitorių opusus. Kolektyvo programoms parengti kviečiami skirtingi dirigentai. Šį kartą jam diriguos Robertas Šervenikas taip pat nesikratantis lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų ir netradicinių projektų.
Taigi penktadienio vakarą būsite sugrąžinti į lietuviško kino praeitį. Keturi kompozitoriai – Nomeda Valančiūtė, Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika ir Ramūnas Motiekaitis išsirinko skirtingos tematikos filmus ir juos gerokai sutrumpinę, naujai sumontavę sukūrė originalius garso takelius.
Dažnai asketiškumu, tikslumu, racionalumu dvelkianti N. Valančiūtės kūryba įgarsins Raimondo Vabalo filmo „Marš, marš, tra-ta-ta“ (1964) montažą. Kaip teigia pati kompozitorė, čia ji atsisakė pagrindinių personažų, meilės linijos, palikdama tik politikus ir karą. Panašiais dalykais domisi ir mėgstantis eksperimentuoti kompozitorius Š. Nakas, kuris panaudodamas Aleksandro Razumno filmo „Ignotas grįžo namo“ (1956) ir dokumentinių kronikų „Tarybų Lietuva“ (1945-1952) fragmentus nusikėlė į Chruščiovo laikus ir atgaivino kažkada svarbią ideologinę materiją. Pasitelkdamas tradicinį evangelijos žanrą, kompozitorius panardina pagrindinį herojų į šiuolaikinį pasaulį, pasakotoju pasirinkdamas dainininką Igną Misiūra-Tumanovą.
Visi kas mėgsta teatrą, o ypatingai lietuvišką, kurio pavadinimą žymi tik dvi raidės (OK) tūrėtų gan neblogai pažinoti kompozitoriaus G. Sodeikos muziką. Kompozicijos kuriose dera minimalizmo ir džiazo elementai, humoras, žaismingumas ir griežtumas – tai vienas būdingiausių šio kompozitoriaus kūrybos bruožų. Garso takelį jis sukūrė Almanto Grikevičiaus „Ave Vita!“ (1969) ir Balio Bratkausko bei Vytauto Dabašinsko „Julius Janonis“ (1959) filmų fragmentų koliažui. Jame muzika tūrėtų apjungti filosofinį A. Grikevičiaus kūrinį, kuriame lengvai pereinama iš dabarties į karinę praeitį ir atgal, gretinamos epochos, teigiamas kiekvieno individo vertingumas, neišvengiamas kartų atitolimas bei biografinį filmą pasakojantį apie poeto revoliucionieriaus Juliaus Janonio dramatišką gyvenimą. Algirdo Dausos ir Almanto Grikevičiaus filmo „Jausmai“ (1968) montažą įgarsins Ramūno Motiekaičio sukurta muzika. Kompozitoriaus, kuris domisi rytų kultūra, tylos estetika, vengia muzikos koncertiškumo, kompozicija naujai įprasmins filmą pokario laikotarpiu vaizduojantį pamario žvejų aistrų dramą, bei jų išgyvenamus jausmus.
APIE RYTDIENOS (TRECIADIENIO) 19VAL. RENGINI:
V. JURGUČIO TARPDISCIPLININIS PROJEKTAS „TIME LINE
Vytauto V. Jurgučio tarpdisciplininis projektas „Time Line”: meta-meno link
Naują kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio projektą „Time Line”, kurio premjera įvyks spalio 25 d., 19 val., Nacionaliniame dramos teatre (Mažoji salė), „Gaidos” festivalio metu, galima būtų vadinti XXI amžiaus baletu arba modernaus šokio spektakliu.
Tačiau toks apibūdinimas nepakankamai atskleidžia šio kūrinio tarpdiscipliniškumą, nes visgi nurodo į tam tikrus centrinius elementus (šokį ir muziką), atskirdamas juos nuo tradiciškai labiau foninių elementų (dekoracijų, šviesos efektų, vaizdo projekcijų). Tuo tarpu V. V. Jurgučio kūrinyje, kurį pats kompozitorius yra linkęs vadinti tarpdisciplininiu šokio performansu su instaliacijos elementais, svarbi yra būtent integrali naudojamų išraiškos priemonių – garso, plastinių kūno judesių, kinetinės scenografijos, šokėjų šviesolaidinių kostiumų, ultra-preciziškų lazerinių projekcijų ir skaitmeninio vaizdo – visuma. Visi elementai yra sinchroniškai susiję tarpusavyje, jų sąveika gimdo naują daugialypę meninę kalbą. Kompozitorius tiki, kad ateityje atsiras įrenginys, leisiantis laisvai integruoti visas raiškos formas ir galutinai panaikinsiantis disciplinines ribas – savotiškas meta-instrumentas, su kurio pagalba bus kuriamas į žanrus nebeišskaidomas meta-menas. „Time Line” neabejotinai yra užtikrintas žingsnis tokio meta-meno link.
Vytauto V. Jurgučio kūryboje galima pastebėti nuoseklią trajektoriją tarpdisciplininio meno link. Nors jo „profesinė” sritis yra muzika, akivaizdu, kad kompozitoriaus idėjos nebetelpa vien garso formate. Jis kryptingai pereina nuo akustinių ir elektroninių muzikinių kompozicijų (pvz., 2003 m. Švedijoje išleistas elektroninės muzikos albumas „Sound Masks”) prie multimedijinio performatyvaus veiksmo projektų. Tuo pat metu meno/mokslo santykio leitmotyvas, jau ir anksčiau buvęs svarbus kompozitoriaus muzikoje (užtenka prisiminti tokius kūrinių pavadinimus, kaip Telomeros, Lambdezonai ir t.t.), palaipsniui išsivysto į sudėtingų fizikinių ir energetinių reiškinių meninę interpretaciją. Pasitelkdamas elektroninį garsą, skaitmeninį vaizdą, lazerio spindulių metamorfozes ir precizišką šokėjų judesių plastiką, tarpdisciplininis performansas „Time Line” sieks atskleisti žmogaus akims nepastebimą santykį tarp energijos, erdvės, materijos ir laiko, kurie ir yra šio kūrinio teminis pagrindas.
„Šiuolaikinis menas neišvengiamai vis labiau atsiremia į mokslą ir pažangiausias technologijas, nes didėlė dalis menininkų trokšta peržengti fizinių galimybių ribas ir atsisakyti išraiškos stereotipų, kurių daug susiformavo jau ir pačiame šiuolaikiniame mene. Asmeniškai man „disciplininis” stereotipas yra net ir pats girdimas fizinis garsas, jei tik galėčiau, savo muzikines idėjas norėčiau perteikti klausytojui tiesiogiai, be skambančio garso kaip neišvengiamo laidininko. Tikiu, kad yra įmanomos kitokios muzikos formos, nei fiziškai girdima muzika, prie kurios jau labai pripratome. Toks disciplinų suartėjimas yra neišvengiamas,” – teigia kompozitorius.
Muzikinė projekto dalis pratęsia kompozitoriaus gilinimąsi jo paties išrasto „neogardo” stiliaus teritorijoje. Anot jo, „neogardas” apjungia daugelį dalykų, atsiradusių po modernistinio avangardo ir postavangardo. „Time Line” garsas balansuoja ant plonos ribos tarp eksperimentinės elektronikos ir ritmingos elektroninės šokių muzikos, kurios sulydomos į dinamišką originalų skambesį.
„Time Line” plastinio šokio elementą atliks Kauno šokio teatras „Aura”, vienas svarbiausių ir ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kolektyvų, kuris aktyviai kuria ir koncertuoja tiek Lietuvoje, tiek ir svetur. „Auros“ spektakliai buvo rodyti ir apdovanoti daugelyje tarptautinių festivalių užsienyje. Nuo 1988 iki 2004 metų „Aura“ dalyvavo 112-oje tarptautinių festivalių. Vytautas V. Jurgutis teigia, kad „Auros” šokėjų plastika (Mantas Stabačinskas, Paulius Tamolė, Lina Puodžiukaitė, Asta Brilingienė, Audra Liškevičiūtė ir Rasa Danilaitė) puikiai atitinka šio projekto idėjas, kurias įsisavinę choreografai Birutė Letukaitė, Yossi‘s Bergas ir Odedas Grafas sukūrė šiuolaikinio šokio bei kūno plastikos kompoziciją.
pR, jus tikrai gavote zymiai dinamiskesniu ir turtingesniu ispudziu, tas matyti is nuotraukos… pas mus buvo tiesiog daugiau minimalizmo, kurio sykiu buvo ir per daug ;) o gaila kad jau sekmadienio ryta buvau virs debesu, bo ta pasirodyma tikrai norejau patirt :)
ir hebryt… komentuokit, bo as esu per toli, kad jum nepavydeciau :)
beje, lukai, pR – paties Laporte sekmadienio pasirodyme nebuvo? kiek supratau is aprasymo, jis tik ant galo pamosikavo savo stebuklingu flakoneliu ar… nepriskaiciau? :)
siulau boikotuot foruma… dabar negana to, kad parodo “tema uzdaryta”, matosi forma rasymui, nu tai ka isibegeji berasydamas…. ir velniazin kur nueina rasliava, bo tikrai kad ne i foruma :))
rasiau komenta apie tai, kad vilnius city jazz jau kaipo neber… welcome back mama :)
jo:
a) reikia duoti pyzdi programeriui, kad vietoj phpbb igrudo koki tai lieva foruma;
b) ta pati padaryti naujo dizaino kurejams, bo kol nebus naujo dizaino, auksciau minetas personazas naujo forumo cia nekels :)
sese truputi teisi – as irgi 2k. rasiau komenta apie vilniuscityjazz, bet dievui i langus. o kaip tema atidaryt – neradau.
beje, galeciau ten truputi parasyt zemiskesniu rekomendaciju apie tai, ko galima tiketis, nes jau apklausiau teva. taigi.
o del gaidos – taigi parasiau apie laporte. trumpai, bet. negi man kartotis po pR atsiliepimo, kad “jis suko ir suko ir suko ir suko ta skarbonke-lektuveli” arba “ji muistesi ir muistesi ir muistesi ir muistesi priristas ant virves, o as tikejausi sokio”. is esmes, tas minimalizmas gal ir gerai buvo (ypac pridengtas sokejos), bet tiesiog as tikejausi buti uzburtas viso pasirodymo, taciau nei sokis, nei tu garsu visuma, nei kokie sou elementai man stalciaus neatidare. buvau apdovanotas plika ideja ir tiek. be to, prastokas erdves isdestymas. sededami mate turbut tik pirmos 3 eiles, o atsistojus kraste matesi nepilnas vaizdas. bet visgi pagarba publikai, kuri nesimuiste ir suteike pasirodantiems absoliucia tyla, o ji buvo labai svarbi. netgi mobiliakas nei vienas neskambejo.
Jeigu nesunku, se-e, paaiskink cia, kaip ten su tuo city jazz pavadinimo atkeitimu? Kiek ziurejau, tokiu duomenu niekur nera…
Šiam momentui pavadinimas tikrai negrąžintas…
vis tiek.. jau ir plakatas yra ir.. jauciu, kad jeigu lietuviai boikotuos, tai boikotuos, o visa kita liks savo vietose.
vilnius mama jazz 2005 m. pakeite pavadinima i vilnius city jazz. tada spaudoj pasirode keli pranesimai apie tai, kad vilnius jazz ketina paduoti vilnius city jazz organizatorius del vardo plagiato, bet, kaip suprantu, viskas uzsiglaiste. todel dabar reikia (velyva rudeni, dazniausiai lapkriti) tiketis dziazo festivalio vilnius city jazz pavadinimu. o su ju tinklalapiu nesusipratimas truputi.
ne visai taip. yra gi pries kelias dienas paskelbtas daugybes dziazmenu parasytas pareiskimas “vilnius city jazz”. ji, berods, maciau gramofonas.lt
pardon, moteriskas neapdairumas :)) isties, matau ir plakata ir… viskas aisku, siemet turesim vilnius city jazz :D
Jokio matomo bpboikoto nebus. Mama noret7 pakeisti pavadinim1, bet ne nuo jos priklauso, ne ji visa tai uzkure. Pozicijos aiskinamos ne gramofone…
specialiai sesei – svieziausias atsiliepimas apie Pan Sonic + Alter Ego koncertas, pavadintas Microwaves. ka zinojau pries tai? kad pan sonic kritiku aprasuose lyginami su tokiais individualiais minimalistais kaip oval, pole, seefeel ir netgi, sakyciau, labiau kompoziciniais autechre. kad galiu/tureciau tiketis kosmoso dulkiu, kuriu trupinelius mums pabarstys du isproteje suomiai. kad bus kazkokiu subtiliu, vienisu ir kaukianciu is nevilties vibraciju. kad alter ego yra is italijos, nes taip parasyta programoje :)
ka gavau? ogi tai, kad alter ego yra 5 nariai, is kuriu 2 dazniausiai pucia, 2 bruzina smiciais ir strykais kas smuika, kas violoncele, o paskutinis sedi prie roland klavisiniu ir nezinia ka daro, linksedamas galva bei vartydamas natas. ogi tai, kad pan sonic ir alter ego pasikeisdami atlieka kurinius, vietomis sujungdami pajegas, vietomis atsiskirdami savo chaosuose. ju meistriskuma ivertint sunku, nes apskritai styginiais yra grojama praktiskai greitai ir “chaotiskai” trukciojant, puciamaisiais stengiamasi isgauti “nevykusius” garsus. kokie efektai gime prie roland klavisiniu – taip ir nesupratau. pan sonic, kita vertus, sedejo prie savo mikserio su galybe laideliu, kuriuos ikisinejo ir istraukinejo. viso to veiksmo produktas – techniniai gamyklos, aparatu, dzerzgimo, cypimo, snypstimo ir kiti garsai. trumpai tariant, kakofonija ir chaosas, kur man pasirode beviltiska apciuopti bent kokia smagesne gija, melodija ar siaip instrumentuote. patys muzikantai, jei juos taip galima pavadint, buvo paskende savo planetose. stebet ir klausytis buvo daug labiau idomu nei malonu. pabreziu, daug labiau idomu nei malonu. turbut todel pabaigos ir nelaukiau.
Lukai, nedatraukei gal kokiu 7 minuciu :)
Muzikantu skaiciu ir ishsidestyma jau zinote. Mano ispudziai panasus, nors vyrukai ir ovaciju sulauke ir girdejau panele D. is omni baisiai patenkinta buvo. Kuo? Velnias zino. Ne tai, kad pasirodymas buvo silpnas – man uzkliuvo, kad ju galimybes nepalyginamai didesnes, nei tai, ka mums parode. Paimk koki Max Richter. Yra ten ir elektronikos ir klasikiniu instrumentu, bet kaip tai puikiai dera. Harmonija! Gi siandien is panasaus kalibro kolektyvo gavome chaosa. Jie labai graziai pradejo. Galejai justi erdve, kurioje jie yra ir, kuria jie kuria. Subtiliai, po truputi. Bet veliau elektronine dalis tapo nebekontroliuojama. Nezinau, gal siuolaikiniam zmogui labai grazu klausytis industrinio tranzistorinio noise’o, taip mielai pjaustancio ausis? Bet realiai be saiko.. Keli pirptelejimai viola, smuika, puciamuju pust, pust, pustelejimas.. Skambejo lyg naslaiciai paskutineje eileje. Smagu, kad, atrodytu, tuscia (buka, monotoniska) elektronika nepastebimai vis buvo palaikomas ir ritmas, ir dinamika, bet visa tai buvo galima padaryti ir kur kas israiskingiau – juk dalyvavo visas instrumentalistu paradas. ideja ok, petencialas yra, bet igyvendinimas is manes 10 balu nesulauks. reikia labiau pasistengti. juk nieko naujo, neitiketino neisgirdome. tuos pacius garsus buvo galima panaudoti ir geriau.
kelios foto. bais buvo salta ir itempta atmosfera – tingejau daug ciackintis:
http://public.fotki.com/pauliusR/microwaves/
blyn, o kur ta vilnius city jazz tema dingo?
gal ir dingo – reik padaryt atskiru puslapiu. padarysiu vakare.
Labai išsami analizė Lietuvos šiuolaikinės muzikos meistrų antykis su Lietuvos kinu festivalyje GAIDA, pateikta:
http://www.lfc.lt/lt/Page=ArticleList&ID=4800
Koncertas man laabai patiko. Ant greitųjų suraičiau tenainos komentarą….
Fest. dar nesibaige, laukia bene svarbiausias pasirodymas – Steve Reich.
Viena jo pasirodymo daliu – “Music for 18 Musicians”. Jeigu kam idomu, galit:
http://www.sendspace.com/file/cwb77c
Na, matyt, kad tai jau paskutinis PR’inis pranešimas apie renginį :) Vis dar bandau ieskot tu kitu irasu – be “music for 18..”.
„Gaidoje“ – originalusis kompozitorius Steve’as Reichas
XX-ojo amžiaus „ikona“, laikmečio simbolis, pirmasis amerikiečių minimalistas Steve`as Reichas nesiliauja žavėjęs pasaulį: neseniai jis buvo pavadintas „geriausiu gyvu Amerikos kompozitoriumi“, „originaliausiu šių laikų muzikos mąstytoju“ ir „vienu didžiausių pastarojo amžiaus kompozitorių“. Tačiau ir tai neatrodo pakankami pripažinimo ženklai. Jis yra viena įtaigiausių XX-ojo amžiaus muzikos figūrų. Lapkričio 20 dieną Kongresų rūmuose išgirsime tikrą, autentišką trijų Steve`o Reicho „hitų“ atlikimą. Muzika, tapusi kertiniu tašku meno istorijoje, skambės Lietuvoje – „Gaidos“ festivalio post scriptum.
Reicho kūryba persisunkusi mūsų laikmečio pulso, ji susilieja su juo į nedalomą junginį, užburia koncertų sales, skamba milijonuose įrašų, daro įtakos šimtų kompozitorių kūrybai, prasiskverbia į diskotekos beat`ą… Jeigu išplėštume iš pasaulio muzikos istorijos JAV genijų Steve`ą Reichą, šiandienos muzikinis planetos pavidalas būtų galbūt visiškai kitoks.
Steve`o Reicho muzika atvėrė ne tik naujas elektronines priemones bei kompozicines technikas, tačiau sukūrė kitokį mąstymą, naują muzikinį pasaulėvaizdį, negirdėtą garsinės dramaturgijos formą. Daugkartiniai kartojimai lyg sustabdo laiką, manipuliuoja mūsų suvokimu. Ar Reicho muzika panardintų klausytoją į transą, ar sukeltų kitokias būsenas, didžiulis jos poveikis yra nenuginčijamas.
Visi kūriniai, skambėsiantys Vilniuje lapkričio 20 dieną, – „Drumming“, „Music for Mallet Instruments, Voices, and Organ“ ir „Music for 18 Musicians“ – sukurti aštuntame praeito amžiaus dešimtmetyje, tačiau galimas daiktas, kad jų negirdėjusiam klausytojui jie pasirodys modernesni nei daugybė šiandienos opusų, kuriamų europietiška tradicija.
Ši muzika nėra negirdėta Lietuvoje, bet pirmą kartą jis atvyksta pats, su savo ansambliu „Steve Reich and Musicians“, kuris jau keturiasdešimt metų atlieka Steve`o Reicho muziką – su neprilygstama precizika ir neginčijamai tobulu kompozitoriaus stilistikos suvokimu.
Pradžioje ansamblį sudarė trys muzikantai (Steve’as Reichas, Artas Murphy ir Jonas Gibsonas). 1971 m., atsiradus repertuare kompozicijai „Drumming“, jis buvo gerokai praplėstas ir pavadintas „Steve Reich and Musicians“. Nuo to laiko, ansamblis nuolat koncertuoja pagrindinėse pasaulio salėse ir festivaliuose Šiaurės Amerikoje, Europoje, Australijoje ir Tolimuosiuose Rytuose, pradedant Niujorko „Carnegie Hall“ ir baigiant „Bottom Line“ kabaretu, kur jis atlieka pasaulines Steve‘o Reicho kūrinių premjeras. 1985 m. pasirašęs išskirtinį įrašų kontraktą su „Nonesuch Records“ kompanija ansamblis išleido didžiulį skaičių Reicho muzikos kompaktinių plokštelių.
Ansamblio instrumentai kinta priklausomai nuo atliekamo kūrinio – ansamblį sudaro mušamieji (marimbos, vibrafonai ir metalofonai), vokalas, strykiniai styginiai instrumentai, bosiniai klarnetai ir elektroniniai vargonai. Šios sudėties bus negana, atliekant „Music for Mallet Instruments, Voices, and Organ“, todėl drauge su Steve Reicho ansambliu atvyksta kitas garsus kolektyvas – „Synergy Vocals“.
„Synergy Vocals“ yra itin vertinamas už vokalinį vienalytiškumą bei darną, ritminę preciziką, dinamišką atlikimą ir už platų repertuarą, aprėpiantį daugelį žanrų. Ypatingą dėmesį jie skiria šiuolaikinei muzikai: „Synergy Vocals“ nuolat bendradarbiauja su ansambliais „Steve Reich & Musicians“, „Ensemble Modern“ ir „Ictus“.
Laima Slepkovaitė
Kasnelis jo youtube’e:
http://youtube.com/watch?v=CuJCp9wsaj8
Tai va, pagaliau Pauliau ir prisikasei prie tų LMTA muzikologių. Jeigu kada teks pabendrauti su Laimute, kertuką ji apibūdins kaip daugiausia jai nervų sugadinusį tipą, o apie mongolų tautą tai geriau nepradėk šnekos… :D
man nepasiseke – cia organizatoiu tekstas ;)
sita, gal kas zino idomiu budu patekt i koncerta?
parasyciau ka nors :)
Kas buvo koncertuose, bus įdomūs vertinimai:
http://ct.svs.lt/lmenas/?leid_id=3117&kas=straipsnis&st_id=9702
Šiandieninė spaudos konferencija su S. Reich nuteikė gan optimistiškai. Visų pirma, reikia turėti omeny, kad nors jo muzika kitu per metus atliekama 200-300 kartų, jis pats su savo grupe koncertavo vos 3! Kitas dalykas.. Spaudos konferencijoje uzsiminus, kad klausimu nebera, visi jau pasiruose koncertui, jis atsake: “mano muzikai nereikia pasiruosti. tereikia tureti rankas, kojas ir.. ausis. nors, nea.. kojas ir rankas nebutinai” :)))
aik jau! vos 3 kartus? cia jis pats taip paskelbe ar organizatoriai? keistoka, jo svetaineje nurodomi bent penki siaismetais vyke koncertai “Steve Reich and Musicians”…
o kaip tas vaikinukas realybeje atrodo? gal busi dares foto?
p.s. apie visas si vakara atliekamas dalis galima labai issamiai pasiskaityti 2000 m. duotame Reicho interviu http://www.stevereich.com/articles/NY-VT.html
jis pats sake. kalbejo apie praeitus metus. siemet gi jam septyniasdesimt – tai daro pasauliui svente :) fotikinau, bet ne daug – ka ten fotkint? atsisedau pirmoje eileje, pykstelejau fotiku, nusishypsojau jam, o jis man – mirktelejo :) stai toks jis. fainas, paprastas..
gaila manes ten nebuvo, buciau ji nufotkinus tuo metu kai jis tau mirksi :) zinai labai butu smalsu ji pamatyti kaip ten sis senukas atrodo butent siandien… nors ir ta viena kadra :)
panasiai.. gal ciut ciut senesnis :) galesiu pasidalint kada.
Tai kuris ten tas REICHAS buvo? Aktorės Dalios Michelkevičiūtės nuomone, su kepurėle? Neprieštaraučiau…
Pirmą kartą koncerte mačiau paną įpuolusę į hipnozės būvį.
Fantastinis muzikos srautas. Jei ne g-taskas, būčiau nesusiorientavęs dėl šio koncerto, nes audio įrašai tikrai atrodo keistais…
Gerai, kad sutikau Luką prieš antrą dalį. Kai pasakė, kas vyksta, užsispyriau būtinai patekti ir pačiam pamatyti. Gerai, jog taip susiklostė…
Žinoma gaila, kad kaip buvau suplanavęs nuo pradžių klausytis koncerto, nesigavo. Bet vaizdą susidariau…
Arūnai, hipnotizuojanti ir buvo antra dalis. Pirma tiesiog ivairesne vien del drumming dalies. Ne siaip ten apsilanke ir Tarasovas, ir Giunteris…
O Reichas, taip, tas su kepuraite. Per spaudos konferencija paklaustas ar kada su ja skiriasi, pasake, kad zydai nuo seno turi tradicija nesiskirti su galvos apdangalu ;)
p.s. absoliuciai fantastiskas reginys ausims.
jo, buvau super gerai, net buvau uzsnudes. ten praktiskai ziuret nera i ka, nebent i tai, kaip graziai senukai padeda vienas kitam :) o audio toks uzliuliuojantis, kad uzsimerkes pamatai visas pasakas.
pauliau, dabar zinosi, kokia dali praleidai kazkada spalio menesi atidaryme, – buvo tikrai ne ka blogiau. tik kongresai savo akustika geresni.
arunai, dziaugiuos, kad patekai.
Gaila, kad nuo pradžių nebuvau – paprastai būna tas pats. O čia skirėsi.
Būčiau ir neradęs būdų kaip įeit, nes pinigų nėra kur mokėt ir į kalbas nesileidžia. Bet pasisekė, nes V.Čekasiną neįleido net rodant Muzikos Akademijos dėstytojo pažymėjimus. Tai jis atliko tam tikrus veiksmus. A
(…užkliuvą pirštai už dviejų klavišų ir įsirašo). Taigi tik jo pavyzdžio dėka pavyko įeiti su nuotykiais. Šiaip, ne veltui Čekasiną taip lazdavojau nuomonėje apie džazus – baisiai nekompaneiskas senis. Bet šiuo atveju… padėjo.
Muzika, pribloškianti originalumu, neleidžianti atsipūsti, todėl taip stipriai veikianti smegeninę. Suprantu, kodėl taip išgarsėjo…
Aukščiausios prabos RECENZIJA, sugretinusi paprastumą, aiškumą ir kompetetingumą:
http://www.gramofonas.lt/lt/klubas/muzika/ivykiai/detail.php?ID=15569
Sakyčiau, visi, kurie rašome turėtume mokytis.
Neturedami koncertu anonsams skirtos temos, o forumuose aisku tokia skubi informacija tikrai pasimestu… Talpinu ja sicia, sorry.
Tiems, kas si vakara neturite kur keliauti, galite bandyti patekti i japonu siuoalikines ir tradicines muzikos koncerta, vadovaujama Yutaka Oyama :
http://www.omni.lt/?i$9359_16017$z_384298
Pasak organizatoriu, vakaro sveciais gali buti tik japonu ambasados darbuotojai bei pakviestieji, bet kadangi pranesime spaudai aiskiai parasyta – nemokamas…