Muzikos redaktoriaus vairą jau senokai perdaviau kolegai Ovidijui ir net nedrįsčiau su juo lygintis perklausytos muzikos kiekiu, tačiau mūsų skoniai kartais skiriasi, kas, tikiuos, į naudą, ir G. skaitytojams. Tad vėluodamas, atsiraitoju rankoves ir žiūriu kas per metus susikaupė mano muzikiniame krepšelyje. Pagrindinis gerumo kriterijus – piniginės dosnumas. Jeigu neperku, tai tiek tas albumas man geras… Todėl, geriausi 2010 metų albumai yra:

Arcade Fire – The Suburbs.
Vasarą pasirodęs kanadiečių darbas buvo tas albumas nuo kurio man prasidėjo muzikiniai 2010-ieji. Iki tol tarp grojamiausių darbų būdavo albumai iš ankstesnių metų topo. Epinis jau po pirmos perklausos, nepaisant savo konceptualumo man tapo įkandamiausiu ir klausomiausiu jų darbu. Kitas gerumo kriterijus – peklausęs kažkaip ir vėl užsimaniau kokio nors koncertuko užsienyje. Ne festivalio rėmuose.

Clive Tanaka Y Su Orquesta – Jet Set Siempre 1°
Lūkesčių kartelę nuleidžiam kiek žemiau, tačiau vos išgirdęs Clive Tanaka pasijutau lyg po “The Avalanches” debiuto. Dance, disco ir relaxo po palmėm hamake rinkinukas, kurio klausant kažkaip nevalingai spaudžiasi šypsena. Vienintelis minusas – kol kas albumas išleistas tik kasetėje.

Perfume Genius – Learning
Trapus, nuoširdus ir šiltas darbas tuo pačiu. Kai pagalvoji apie talentingai pasakojamas istorijas (ne tik detalumo, bet ir pateikimo prasme primenančias Sufjan Stevens) net nuostabu, jog albumas pirmiausia pavergia atvirumu ir tik po to jau lengvai įsimenančiomis bei įstringančiomis melodijomis bei, tikėtina, tikrais pasakojimais. Viena kitam netrukdo. Dar savišvietai bandyt “Mr. Peterson”.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=LCvQlnJ0uZs

Marina & The Diamonds – The Family Jewels
Iš žemiau pateikiamo akustinio “Hollywood” gali būti sunku nuskaityt Marinos stilių – kokybišką popsą. Retas dalykas muzikiniame pasaulyje, tad smagu tokį turėti. Popsas retai būna kokybiškas, jeigu už jo nestovi asmenybė. Marina stovi už kiekvienos dainos – ironija, tiek tekstų, tiek pasirodymo, pateikimo manieros švyti iš tolo. “OH MY GOD, YOU LOOK JUST SHAKIRA. NO, NO! YOU’RE CATHERINE ZETA!” “Actually, my name’s Marina” – viena taiklesnių eilučių.
httpv://www.youtube.com/watch?v=8JHINokmH6w

Die Antwoord – $O$
Sutinku su tais, kurie net po tuzino perklausų negali apsispręsti zašy..s tai darbas ar gaidys, bet aš jau po pirmų garsų tapau “$O$” fanu. Sunku išrinkti jų stiliaus pavadinimą, bet jeigu jau reiktų – tebūnie tai afrikietiškas hip-hopas sumaišytas su “2 Unlimited” ir užpiltas gera porcija trash’o. Nežinau kaip jums, bet man tai kiauras pasimėgavimas.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=KbW9JqM7vho

Damien Jurado – Saint Bartlett
Už Damien Jurado užsikabinau panašiu laiku, kaip ir už a.a. Elliott Smith. Už abu dėkingas Nick Drake, kuris įkvėpė visą gvardiją puikių dainių. Stebuklas tik tas, jog taip iki šiol nieko iš Damien Jurado kūrybos nebuvau įsigijęs. Bet čia.. “Arkansas”, “Rachel & Cali”, … Jeigu tokia muzika galėtų gimdyti “hitus”, tai sakyčiau “hitukas po hituko”.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=3kTxUvGakNk

Fyfe Dangerfield – Fly Yellow Moon
“Guillemots” vokalisto solinis albumas objektyvia gerumo prasme gal ir nepretenduoja į geriausius, tačiau jeigu galėčiau paskaičiuoti kiek kieno muzika skambėjo mano namuose 2010, “Fly Yellow Moon” būtų top3. Daugiau muzika širdžiai nei apžvalgoms, tad klausom to, ką turim ir laukiam kada bus perleistas dviejų CD Deluxe Edition – visos ir kiekviena Fyfe Dangerfiel dainų vertos atgult į ausis ir lentyną.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=yATtdheYPzg

Janelle Monae – The ArchAndroid.
Dar net neprisikasiau iki konceptualios albumo pusės, bet tai jau šedevras. Popsinis, amerikietiškas, bet šedevras. “Cold War” išvis yra viena geriausių praeitų metų dainų. Tiek audio, tiek video variantuose.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=lqmORiHNtN4

Sufjan Stevens – The Age of Adz
Naujausias Sufjano darbas čia papuolė “per blatą”. Ne tai, kad jis nevertas čia būti – tiesiog aš dar nesijaučiu pribrendęs jį pilnai priimti. Jeigu “Arcade Fire” albumą “Suburbs” pilnai prisijaukinau po penktos perklausos, tai čia reikės bent penkis kart tiek… Apgaulingo triukšmo kupinas reikalas.

Anais Mitchell – Hadestown
Folk/jazz/blues opera virtusi albumu. Moderni Orfėjaus ir Euridikės versija man yra vienas netikėčiausių metų atradimų. Feat. Bon Iver, Ani DiFranco.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=qcMdjj_7E_o

Claudia Quintet – Royal Toast
Vienintelis jazz albumas prasibrovęs į pagrindinį mano topą. Ne tik dėl pačios muzikos, bet ir dėl jos skambesio. Per kompą to nepajusi.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=3UxT1gUNLCo

Nest – Retold
Ambient ir klasikos mišinys. Du pianistai, Norvegija, fucking beautiful music. Vienintelis didesnis minusas, jog CD yra OUT OF PRINT. Norint dar galima susimedžioti.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=WS2nDUpSc5U

Zola Jesus – Stridulum II
Šiemet jaučiuos kiek atidirbinėjantis už tai, kad pernai Florence and the Machine įmečiau tik į antrąjį topą – per porą mėnesių nuo topo paskelbimo jis užtikrintai įsitvirtino pirmąjame. Gal todėl šiemet čia ir Marina, ir Zola. Kalbant apie pastarąją, tai tikrai, Florence, tik be jokio šviesos spindulėlio – tamsiai, užtikrintai, atmosferiškai.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=vM8fEP8FOqE

The Tallest Man on Earth – The Wild Hunt
Kasmet atsiranda atlikėjų, kurie minimaliomis priemonėmis sugeba išspausti stiliuką, kurį atpažintum net pažadintas vidury nakties. “The Tallest Man on Earth” iš tokių. Ritmingos hipnozės seansas.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=rvWstzEUTfU

Beach House – Teen Dream
“Teen Dream” pasirodė praėjusių metų sausį ir visi kone choru kartojo – bus metų hitas. O taip nesinorėjo tikėti, kad štai, metai vos prasidėjo, o mes jau žinom nugalėtoją (ypač turint omeny, jog tai pasitvirtino dar metais anksčiau su “Animal Collective” darbu). Taip ir nekenčiau šio albumo visus metus, įtikinėjau save, kad nėra jis toks geras, kokiu jį visi skelbia. Taip ir tryniau jį iš savo kompiuterio kietojo disko didžiąją metų dalį, taip ir neištrindamas, taip ir klausiaus tik pavienių dainų, jog neturėčiau priežasties pasakyti, jog visas albumas geras, bet laikas viską sustato į savo vietas ir dabar jau pripažįstu – klausiaus metus ir, tikėtina, dar ne vienerius klausysiu, nes geras, nuotaikos albumas, vientisas ir unikalus.
httpv://www.youtube.com/watch?v=tC4jqub6Z_I

Lissie – Catching a Tiger
Ši rokava mergaičiukė man primena Jewel geriausiais savo laikais, kai energija taškėsi tiek iš jos lūpų, tiek žvilgsnio. Tai, kad jos gyvi įrašai tik mielesni nei studijiniai noro laipioti sienomis tik prideda, o žaviausias šio albumo reikalas – kad mylimiausios mano dainos (“Record collector”) nei rasi kokybiškuose “live” įrašuose, nei singlo pavidalu. Nėra ko stebėtis, kai kiekviena daina iš “Catching a Tiger” yra potencialus singlas.
httpv://www.youtube.com/watch?v=hF1WJ4dChRE
O gal dar “Bad Romance” koverio? O gal “Nothing Else Matters”?

Caribou – Swim
Nusikalstamai neišgirstas pirmu bandymu, maloniai atrastas pamačius, kaip Owen Pallet solo atlieka “Odessa”. Visa kita jau istorija ir bent jau man pirmas toks accessible “Caribou” darbas.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=aiSa7THgxrI

Sufjan Stevens – All Delighted People EP
Sunku ignoruoti pirmą skaitmeninį albumą už kurį sumokėjau pinigus. Ir kai jį prieš porą savaičių vis tik išleido CD pavidalu, nesikeikiau, nes verta. EP prasitempiantis į valandos įrašą su dešimtį minučių perkopiančiomis kompozicijomis, šiai akimirkai yra net stipresnis už jo LP “Age of Adz”, bet vienaip ar kitaip iš tos pačios stovyklos – laužantis rėmus. Čia vienas tų kūrinių iš jo, kurie primena tradicinį Sufjaną – per “you little boy, you little boy” man kartais kūnu vis dar nubėga šiurpuliukai.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=nOXwOZEDd_M

ALTERNATYVUS TOPAS.
Gal net ne alternatyvus, kiek atsarginis. Kai kurie albumai jame dar nesusigulėjo, tad neskubu traukt piniginės jų atžvilgiu, bet kas ten žino – gali būti, kad per porą mėnesių jie taps puikiais pirmojo dvidešimtuko nariais. Tad tiesiog trumpai – grupės/atlikėjo pavadinimas ir albumas. Spaudžiat ant pavadinimo – patenkat į youtube, kur matot reprezentuojantį klipą/dainą:

Badly Drawn Boy – It’s What I’m Thinking Pt.1 – Photographing Snowflakes (švelnus, šiltas ir melodingas darbas. Pagaliau ir vėl) | Blonde Redhead – Penny Sparkle | Christian Scott – Yesterday You Said Tomorrow | Clogs – The Creatures In The Garden Of Lady Walton (jame tiek įvairovės, tiek stiliaus, tiek dalyvaujančių atlikėjų prasme, kad tiesiog neįmanoma išrinkti vieną reprezentuojantį kūrinį. Šįkart vienas su “The National” prieskoniu) | Four Tet – There Is Love in You (viena koja jau pirmąjame tope, kad “Caribou” vienas nenuobodžiautų) | Gonjasufi – A Sufi & A Killer | Jaga Jazzist – One-Armed Bandit | jj – nº 3 | John Grant – Queen of Denmark | Kanye West – My Beautiful Dark Twisted Fantasy | Moto Boy – Lost In The Call | Owen Pallett – A Swedish Love Story EP | Robyn – Body Talk | Sam Amidon – I See The Sign | The Tallest Man on Earth – Sometimes the Blues Is Just a Passing Bird EP | Vijay Iyer – Solo | Warpaint – The Fool | Wildbirds & Peacedrums – Rivers.

O kas pas jus geresnio?