Šiandien pakeliui į pono Liptono arbatos fabriką ir apžiūros aikštelę, sutikau britę su kuria pasidalinom kelionės išlaidomis. Tradiciškai išlenda klausimai, iš serijos kur buvai, kur verta keliauti ir šiandien vienas iš klausimų buvo apie mažą Ella miestelį, kuriame praleidau tris dienas. Miestelis mažas – viena pagrindinė gatvė ir viena į ją atsitrenkianti šalutinė. Du kalneliai. Tiksliau, kalnai. Tai ar verta? Toks jausmas, kad Šri Lankoje verta ar ne, labiausiai priklauso nuo to, kiek turi laiko. Jeigu savaitę, tuomet ne, jeigu dvi – gal, jeigu tris – būtinai. Nes tiesiog smagu sėsti į traukinį, pavažiuoti kelias stoteles ir sustoti apsižvalgyti. Maistas skanus, žmonės mieli, gamta nuostabi. Jeigu žiūrėti į kiekvieną išvardintų punktų atskirai, gal ir nėra wow, bet sudėjus kartu – ko daugiau gali norėti? Šioje šalyje vis sutinku žmonių, kurie pamini vietovę, kurioje buvo ir prideda: it’s a good place to relax. Atsipalaiduoti nuo ko? Gal išskyrus Kolombo, man kiekviena stotelė čia yra relax stotelė, jau nekalbant apie tai, kad per pirmas dešimt kelionės dienų dar neturėjau progos pavargti (sakau, kad čia tyla prieš audrą, t.y. prieš Indiją).
Tai toks, štai, intro apie Ella. Iš Kandy (kadangi šiame mieste dar lankysiuos, tai kol kas praleidžiu) į Ella vykti norėjo mano bičiulis, kuris tikėjosi pasivaikščiojimo po arbatos plantacijas. Sakau tikėjosi, nes nesvarbu, kurį kelionių gidą bepaimsi, nė vienas nenurodo, jog būtent miestas X yra tinkamiausia vieta pasinerti į arbatos šalies atmosferą. Dabar jau galiu pasakyti, kad Ella nėra arbatos fanams (kol kas arčiausiai to – Haputale). Bet Ella yra dvi viršūnės, du maršrutai: Ella rock (ilgesnis, rimtesnis, etc.) ir Little Adam’s peak (lengvesnis, paprastesnis, bet gal net gražesnis, jeigu kalbėti apie vaizdus nuo viršūnės). More
