Kelionės

Taivanas – dar vienas valgymo rojus Azijoje. Pirmą kartą Taivane buvau prieš ketverius metus ir jau tada sakiau, kad dar kada sugrįšiu. Sugrįžt padėjo ir skanūs prisiminimai, ir strateginis sprendimas (arba tingumas) neaplankyti numeris vienas turistinės vietos šioje salos valstybėje. Tada, dar gyvenusį stereotipais apie rytų kultūrą, pamenu, iš pradžių nuvylė valgymo įpročiai – man atrodė, kad “ten” visi maistą gauną alia “čili kinija” dėžutėse ir valgo eidami ar kur prisėdę ant šaligatvio. Kur tau – kiekvienas puodas naktiniame turgelyje turi savo kėdę ar net dvi, visi, kaip žmonės valgo iš lėkščių, net jeigu ir būna burnos dydžio porcijų išsinešimui (pats pamenu, kaip pagaliukais traukiau koldūnus iš padažo maišelyje). Valgymas yra vienas mylimiausių užsiėmimų Taivane – nėra abejonės. More

Bigmouth strikes again. Sutikau Kobe vieną pliurpų prancūzą, kurį praminiau “bigmouth”. Taip jau atsitiko, kad po poros dienų, jau iš kito miesto, tuo pačiu metu turėjom skrydį į Taipėjų. Visą laiką tik ir tekalbėjo, kaip gera dingti iš Japonijos (o kas belieka, kai išsiunti 350 reziume ir negauni jokio padoraus darbo (padoraus jo atveju turi porą reikšmių – pimpio nei ant liežuvio nei tarp kojų nenulaikantis vaikis yra nusifilmavęs 40 buitinių pornūškių, kurių pirmąją man parodė)). Taipėjuje jo laukia mergina ir šiaip ši šalis jam buvo svetinga anksčiau, tad jis visur pirmas – pirmas į lėktuvą, pirmas iš jo, pirmas per muitinę, pirmas, pirmas, pirmas – vienžo, let’s do it quickly ir pasinerkime į Taipėjų. Čia joks ne pasiteisinimas, bet taip jam be perstojo pliurpiant, nė nepajutau, kaip sėdom į autobusą, atvykom nuo oro uosto iki miesto centro, abu laimingi paspaudėm vienas kitam rankas, pasukom savo keliais nežvilgčiodami per petį ir jau savarankiškai pasinėrėm į dar tik prasidedančios dienos džiaugsmus ir vargus. Mano didžiausias džiaugsmas buvo pakišus ranką po ant nugaros kabančia kuprine – dar lėktuve atsikračius kai kurių drapanų, kuprinė jautėsi akivaizdžiai palengvėjusi. Akivaizdžiai… Gal net kiek per daug… Pala, pala. Atidarau ir iš tiesų – neprisiminiau, kaip atgal į kuprinę sugrūdau seną, bet gerą ir patikimą mac’ą. Let it be, galvoju, kompas buvo senas – seniai norėjau keisti, Azijoje tai daryti apsimoka, tik, kad vis progos neturėjau. More