Kelionės – Page 4

Jausmas, kai pameti kalendorių arba „What a Beautiful World, What a Terrible World“ (Gili salos, Indonezija).

2015-02-17 By Paulius Rymeikis in Indonezija, Kelionės

Ubud’e, „Eat, Pray, Love“ mieste, pabūti kiek ilgiau koją pakišo… koja. Tiksliau, abi kojos. Atykti į, tikriausiai, antrą geriausią tašką pasaulyje jogai (po Indijos) ir savaitei nepasinerti į jos malonumus, atrodė kvaila, bet žinojau ir, kad mano kūnas kelionėse įgija ištvermės mainais į nelankstumą, tad porą dienų iki Ubud’o pamėginau pasitampyti. Pasitampiau taip, kad vėliau per masažą (o kas beliko?) šokinėjau vos masažuotojai prisilietus prie kojų. Čia viskas gerai, – reziumavo man ji, rodydama į pečius bei viršutinę kūno dalį, – bet kojos tai ne. Don’t you say! Supratau, tad, kad jokie masažai man dar ilgai nepadės ir reikia tiesiog pasiilsėti, tad už pusę kainos paėmiau bilietą į vieną iš šventos Gili salų (Trawagan, Meno, Air) trejybės – Gili Trawagan. Nors tai pusė kainos nuo oficialios kainos, bet net nereikia derėtis – Indonezijoje dabar ne sezonas, tad pakanka paprašyti geriausios kainos ir jie iškart duoda žemiausią tarifą (kad tai sužinotum vis tiek turi pasitikrinti keletoje gretimų kioskelių, kurių Ubud’e, kaip ir jogos mokyklų, restoranų, masažo salonų bei taksi vairuotojų – apstu). More

Priklausomybė nuo melo

2015-02-14 By Paulius Rymeikis in Kelionės

The first principle is that you must not fool yourself — and you are the easiest person to fool.
– Richard Feynman, Cargo Cult Science

Nesvarbu, ką darytume, viskam turim pasiteisinimą, paaiškinimą: “Palikau klaidų, nes skubėjau”, “išvažiavau atosotogauti į Italiją, nes patinka picos”, “išsiskyrėm, nes geriau vienai negu su juo” ir t.t. Gerai, jeigu tai tiesa, bet žmogaus smegenys veikia ir kita kryptimi – patys sau esam racionalios būtybės ir vien mintis, kad elgiamies priešingai savo interesams būtų kvaila, tad nesvarbu, kas įvyktų, žmogus pasėkmes nesunkiai pavers priežastingumu, taip atstatydamas racionalumą, sveiką protą ir savigarbą savo egzistencijai. Juk klaidas palieki todėl, kad esi neatsakingas, nesugebi planuotis laiko, esi žioplas ir jau tik paskui neturi laiko. Italija, aišku yra faina, bet jeigu būtum turėjęs pinigų, prioritetas buvo Islandija, bet negi sakysi, jog važiuoju į Italiją, nes Islandijai neuždirbu pakankamai pinigų, turiu sušiktą darbą? Jeigu išsiskyrei, nes taip geriau, tai ko išsiskyrus savaitę žliumbei? Iš esmės, mes kasdien kuriame istorijas, meluojam sau tam, kad pasijaustume geriau, “more human” ‘skant. Tiek prieš save, tiek prieš draugus, pažįstamus, giminaičius. Bet nepasitenkinimas savo egzistencija turi vieną nemalonią savybę – kad numalšintume jį, nuolat turim šerti melu. O jis, kaip narkomanas, iš pradžių pasitenkina menkomis dozėmis, tačiau ilgainiui reikalauja vis daugiau ir daugiau. Iš pradžių gyvenimas gerėja nusipirkus naują laikrodį, bet ilgainiui, jau ir naujas automobilis užliūliuoja ne daugiau nei mėnesiui. Melas tampa visaapimantis ir tampa sunku atskirti, kas ir kur yra tiesa, nes žmogus jau net melą ima dangstyti nauju melu, tad tiesa nugrimzta į tokius gylius, jog be psichoterapeuto pagalbos iki jos nebeprisikasi. Ir jeigu stebėsit kitus (nes savęs žmogus dažniausiai nemato), pamatysit, jog būtent taip ir yra – žmonės yra nelaimingi, tačiau retas jų gali įvardinti savo nelaimės priežastį. Viskas lyg ir gerai: darbas, pramogos, šeima, bet laimės jausmo nėra. Būtų keista, jeigu nebūtų akivaizdu – visas šis gėris (ar ne) yra užverstas žmogui, kuris arba nepažįstamas, arba kurio išvis nėra. Tikrasis aš ant savo pečių nešioja išgalvoto (sumeluoto) žmogaus hobius, interesus, skonius, planus. Bet pats jis neturi nieko savo, tad nenuostabu, jog nesijaučia laimingas, vergaudamas šimtams nepažįstamų ponų, atiduodamas jiems viską ir negaudamas atgal nieko. Ir melas turi tendenciją savaime tik didėti. Norint jį sumažinti, reikia įdėti valios ir pastangų. Jeigu sutinki žmogų, kuris sau meluoja, gali jau tą pačią akimirką pasukti skirtingais keliais, nes net jeigu jis tau patinka dabar, po kelių metų tai bus visai kitas žmogus – apaugęs kitomis personalijomis, kurios tarpusavyje turi tiek pat bendro, kiek ir jūsų sutiktas žmogus savęs. O turint omenyje, kad “mes esam vidurkis penkių žmonių su kuriais praleidžiame daugiausiai laiko”, nesinori tapti vienu iš tų meluojančių.

I’d rather stop and wait than go and dlie.

Aš bėgu gaudyti drugelių (Maolin, Taiwan).

2015-01-03 By Paulius Rymeikis in Kelionės, Taivanas

Apie šią vietą iki atvažiuodamas į Taivaną nieko nežinojau. Nieko tokio – daugelis žmonių apie ją nesužino, net išvažiavę iš šalies. Toks daugiau-mažiau užslėptas perlas, kurį pamatyti galima tik žiemą. Perlas todėl, kad tai tik viena iš dviejų vietų pasaulyje (kita Meksikoje, bet ten kalbama apie vieną drugelių rūšį, čia – bent apie keturias), kur drugeliai atskrenda peržiemoti. Kukliais paskaičiavimais, Maolin kasmet aplanko apie milijonas drugelių. O “daugiau-mažiau” todėl, kad More

Kai stovi kalno apačioje, viršūnės nesimato (Taroko gorge, Taiwan).

2014-12-29 By Paulius Rymeikis in Kelionės, Taivanas

Jeigu važiuoji į Taivaną, žinai, kad turi aplankyti Taroko. Gali aplankyti Alishan, gali Sun Moon Lake ir daugelį kitų, bet Taroko – turi, privalai. Žinojau ir aš dar aną kartą besilankydamas Taipėjuje, bet nutariau, kad sužinojau per vėlai ir dienos kelionė pasirodė per brangi vienam, jau nekalbant apie tai, jog visiškai neįsivaizdavau tos vietos (logistikos, dydžio, etc.). Iš aprašymų, tai vos antra vieta per visas keliones, kurios nesuvokiau, kol nepamačiau (kita buvo Batad ryžių terasos Filipinuose). Praleidęs Taroko praėjusios kelionės metu, šį kartą duoklę atidaviau su kaupu – įprastinę dienos kelionę pakeičiau keturiomis nakvynėmis šiame žymiausiame Taivano nacionaliniame parke. Kad visas jas lijo (ne tik ten – visoje šalyje) ar lynojo labai nenuvylė, labiau buvo gaila, kad nepamačiau šios didybės kitoje šviesoje. Debesyse skendinčios kalnų viršūnės užburia, bet kas žino, kaip saulės paliestas paveiktų žydras, tarp uolų tekantis vanduo?

Vienžo – Kalėdos ‘skant (Taroko, Taiwan)

2014-12-25 By Paulius Rymeikis in Kelionės, Taivanas

Kalėdos/kūčios paskutiniu metu man asocijuojasi su legendine Valdo Adamkaus sveikinimo kalba, kurią jis pradėjo žodžiais “Šikučių vakarą…”. Su sniegu šios šventės greitai nebeasocijuos niekas (pamenu, kaip pernai namiškiai juokėsi iš mano tailandietiškų Kalėdų, paskui patys trypę pasiutpolkę aplink eglutę ant pilko asfalto), manosios, gi, užbėgant įvykiams už akių, tampa vis karštesnėmis. Pernai, kaip jau minėjau skliausteliuose, buvo Tailande (vėl skliaustinėju, kad pasakyčiau, jog ne tik tailandietiškos, bet ir europietiškos – hostelio, kuriame buvau apsistojęs savininkas buvo ispanas, tad jo žmona tailandietė pridarė bent 13 vietinių patiekalų).

Šiemet aplink Kalėdas atėjo laikas judėti į anoje kelionėje į Taivaną praleistą Taroko nacionalinį parką ir, o sutapime, pigiausios vietos apsistoti čia (ką daro vienetai, nes didžioji dauguma užsuka dienai, susisuka ir apsisuka) yra arba krikščionių bažnyčios hostelis, arba potestantų. Tiesa, tiek krikščionių, tiek protestantų kvapas iš čia jau seniai išgaravęs (kaip pasakojo vienas vietinis – savininkai tik moka “atkatus” atitinkamom benduomenėm), tačiau pastatai yra. Man dailesnė pasirodė protestantų vietelė su realia bažnytėle, kurioje paliktas “Yamaha” pianinas tiesiog prašyte prašosi būti paglostytas. Tad mano Kalėdos gal ir toli nuo šeimos, bet pakankamai arti Dievo šiais metais (jis tikrai prabudo, kai kreipiausi į jį muzikos garsais). More

… (Hualien, Taiwan)

2014-12-23 By Paulius Rymeikis in Kelionės, Taivanas

Taivano kronikos.

2014-12-21 By Paulius Rymeikis in Kelionės, Taivanas No Comments

Dar kartą į viršų keliu senus video iš Taipėjaus, Taivano. Filmuota prieš trejus metus (o atrodo, kad bent 4-5), kai lankiausi ten pirmą kartą. Fotoaprato tada neėmiau, tad viskas, ką matot – rinkinukas video vaizdų darytų su a.a Nokia. O keliu visa tai antrojo apsilankymo Taivane proga – tingiai kol kas čia viskas einasi, nuotraukų daug nėra. Gal padaugės, kai išvyksiu iš sostinės.

Štai kuo tai baigdavosi:
More